paaiskinsiu as jumi vaikai viena toki dalyka, blet. esu as jeu labai senas ir nors per sava gyvenima rashyti taip ir neishmokau, taceu pasidalinsiu su jumis sava gyvenima patirtim. yra tokis vienas dalykas kuri as supratau per savo gyvenima. as supratau ko reike norint buti kietu boicu.
viskas prasidejo dar labai seniai. laaabai labai seniai. kai dar buvau jeunas. as ish prigimties buvau labai liesas ir silpnas. mana tevas pamane, kad bus gera ideja uzrashyti mane i karate. labai apsidziaugiau, nes galvojau, kad busiu labai kietas ir galesiu visiems duoti pyzdy. taciau tuomet, nuejes i pirmasias treneruotes as pirma karta susiduriau su ziauria gyvenimo realybe! ogi pasirodo blet, jog tam kad butum kietas sitam pasaulyje tu privalai labai dauk ir sunkiai dirbt. atiduoti tam dauk laiko ir jegu, kad butum nors kazko vertas. ejo dienos, savaites, o as vistiek buvau liesas loxas, kuris dar nemokejo net normaliai technikos atlikt. nes klaseje, per mustynes man nesigaudavo padaryti to, ka mokino treneris ir as neretai gaudavau pyzdy nuo stambesniu klasioku. kai mane uzpiso po treju menesiu nuobodziu treneruociu as paklausiau trenerio, kada blet jau bus koksnors normalus progresas. ir treneris man atsake - "teks palaukti pora metu". pora metu!! "achujiec!" pagalvojau as tuomet. tada paklausiau jo "tai kada as tada busiu meistras ir viska mokesiu?!" ir treneris man atsake, kad tam prireiks viso gyvenimo... na, pagalvojau, kas per nesamone blet? viso gyvenimo? nu supratau, kad kovos menai yra beviltishkas reikalas ir dar kazkur menesiuka pasitreneraves nusprendziau galutinai mesti ta karate. ir meciau...
bego dienos, bego metai. gyvenimas buvo nesaldus nes reikejo eiti i mokykla, o mane ten labai uzpisdavo. bet shuda maliau, kaip iprastai. baiges pamokas pyzdindavau namo ir geimindavau. deja po keleriu metu i mano gyvenima atejo neganda. netiketai susipyzdines su vienu klasioku as gavau pyzdy! negana to tas klasiokas daves man pyzdy, pradejo prie manes pastovei dasipisineti, tyciotis ir blet visaip man neduoti ramybes! na ir tai tesesi netrumpa laiko tarpa, kol galu gale jis mane taip uzpiso, kad noredamas ar nenoredamas emiau regzti planus kaip ji atpyzdinti. ir man norom nenorom teko prisiminti visa ta karate. deja anas treneriokas jau buvo ishvaziaves ish mano kaimo, tad karate treneruociu nebebuvo, taciau noras duot pyzdy klasiokui buvo toks stiprus, kad pats emiausi atidirbineti tai, ka rode treneris. dar prisiskaiciau visokiu knygu, pasidareu samadielna bokso maisha ir emiau padvale treneruotis. treneravausi paslapcia, nes nenorejau, kad gandai apie mano velnioniska plana pasiektu ta klasioka, kuriam as labai norejeu duot pyzdy. kaip pradejau taip treneravatsa, taip ir variau netrumpa laiko tarpa. negailejau tam nei laiko, nei sveikatos. tai palaipsniui tapo mano kasdienybe, mano gyvenimo dalim. deja, netrukus suzinojau, kad tas klasiokas, kuriam as labai norejau duot pyzdy, uzsirashe i kacelke! tai buvo bloga zinia. supratau, kad jeigu jis daxuje nusikacialins, bus labai sunku ji paimt! tad ir pats pradejau padvale kacialintis ir visaip kitaip kelti fizine jega prisiskaites sovieckos literaturos. tai tesesi bemaz metus, jeigu ne daugiau. tarsi lenktyniavau su juo - kuris geresnius rezultatus pasieks. taciau mano treneruotes, skirtingai nei jo, apeme ne tik fizine jega, bet ir istverme, greiti bei smugi. as tam skirdavau dauk daugeu laiko negu jis.
ir viena grazia diena, kai tarp manes ir to mano klasioko, kuriam ash labai norejau duoti pyzdy, kilo eilinis kivircas, as jam pasakiau, kad jis tuoj gaus pyzdy. jis tuomet tik nusijuoke ir pasake "davai!". taciau tuomet supista mokytoja izenge i klase ir teko mums visiems susest i jobanus suolus, kaip kokioj aviu fermoj. visa ta pamoka sedejau kaip ant adatu. vis galvojau nahui as pasakiau, kad duosiu jam pyzdy, o jeigu as dabar gausiu nuo jo pyzdy. neuztikrintumas savo jegomis ir baime mane kankino visa pamoka. su nerimu laukiau skambucio i pertrauka. ir pasibaigus tai jobanai pamokai ir prasidejus pertraukai mokytoje neuzilgo paliko klase. kraujo istroskusi banda mikliai uzdare klases duris ir susirykiavo ziuret reginio. tas klasiokas, kaip koks supistas van damas nusijame megztini, kad butu tik su maike, nes tipo turejo nezymios muskulaturos blet ir jautesi labai kietas. o as visas blet bijodamas atsistojau i stoike. ir tas bybys mane puole ir uzvire mustynes. mustynes netruko ilgai, per ta laika jis man uzneshe ne viena banke, nors viskas ejo ne i vienus vartus, as jam irgi gerai ipisau. deja visa ta baime man pakisho koja. mustynes baigesi be nugaletojo. apsidauzem ir issiejom. klasiokai sake, kad as maladiec ir visi gincyjosi kas laimejo. ir poto visi tie dalbajobai priejo prie ishvados ,kad buvo lygiosios. bet tik ne man. mane uzliejo pyktis, nepasitenkinimas ir nusivylimas. as supratau, kad as ta kova pralaimejau. po tu mustyniu visa pamoka sededamas ir mastydamas, as supratau, kad as buvau uz ji stipresnis, as buvau geriau pasiruoses fiziskai, as galejau jam duoti pyzdy! bet jis visas pasitikejo savo jegomis ir skaite, kad as lochas, o as tuo tarpu buvau visas ishsigandes ir sunerimes. ir del shios priezasties net budamas uz ji geriau pasiruoshes as nesugebejau jo sumalti ir suknezinti iki balnycos, taip kaip visuomet svajodavau. tuomet manyje isivyravo nenumaldomas pyktis, kad nepasinaudojau tokia palankia proga ir nesupyzdinau jo taip kaip galejau supyzdinti, taciau kartu buvau neapsakomai laimingas, kad vizdelto ishdrisau stoti i kova su juo. tuomet as nusprendziau, kad viskas nebaigta. zinojau, kad anksciau ar veliau ivyks revanshas ir ash turejau buti tam pasiruoshes.
tesiau treneruotes. kiekviena diena. kiekviena grazia diena, negrazia diena, juoda diena, supista diena ir betkokia kita diena, grizes is mokyklos paziuredavau multikus ir pyzdindavau treneruotis. mano kunas buvo tvirtas ir istvermingas, taciau niekaip neradau budo sutvirtinti savo kario dvasios. zinojau, kad man truksta ne fizines galios, bet protines. mano banke buvo labai stipri. pramusdavau per letenas taip, kad jas laikantieji negaledavo ishtverti delnu skausmu. karta savo sparingo partniorui, visai netycia su bokso pirstinem iskeliau shonkaulius, nors atrode neitin stipriai smugiavau. buvau istvermingas ir mano jegos rezultatai pranoko visu mano klases kacioku rezultatus. beigiodavau vidutines distancijas ir varzybose apdedavau net rimtus sportininkus (nu aisku tik savo amziaus kategorijoje). mano kunas buvo neprilygstamas, bet mano dvasia visdar buvo silpna. mane kauste baime. visdar bijojau savo klasioko, kuriam labai norejau duoti pyzdy ir jis man buvo tas vidinis demonas, kuris gyveno mano prote ir as privalejau rasti buda ji nukaut. jieskojau budo sustiprinti kario dvasia visur, taciau patikimos programos ar metodikos kaip tai padaryti surasti niekur negalejau. nei literaturoje apie kovos menus, nei kurnors kitur...
ir tais laikais dar neturejau interneto, todel negalejau nueit i kokinors Fightclub foruma, prisiregistruoti ir sukurti temos "noriu vienam klasiokui duot pyzdy, bet labai bijau, patarkit kaip man nugalet ta baime, ato jau uzpiso. noriu gerai atpyzdint ta dalbajoba, padekit".
tad niekur nerades metodikos kaip sustipreti psichologishkai ir nebijoti kaltis, ish tos nevilties as nuejau pas savo sena drauga, senioka, kinu shamana, ishminciu ir zyni, burtininka Mururmaruzh pin Porormuruzh. visuomet eidavau pas ji patarimo. atejau su dovanom ir nusilenkes paprashiau, kad jis pasidalintu su manimi savo ishmintim ir pasakytu kaipgi sustipreti psichologiskai ir nebijoti kaltis, kad galeciau supyzdinti ta savo klasioka. Mururmaruzh man tuomet pasake, kad "kas ieshko tas ir suranda" ir pasake, kad as jau esu teisingame kelyje ir jeigu nemesiu shio kelio vardan takelio, surasiu visus atsakymus i savo klausimus ir atrasiu gyvenimo prasme beigi viskas esa savaime atsistos i savo begius. tuo metu nieko nesupratau ir pamaniau, kad net pats Mururmaruzh man padeti negali. taciau padekojau jam ir nuejau savais keliais.
po kurio laiko, viena grazia, shalta baltos ziemos diena, kuomet sugebejau nusimazint nuo pamoku, as stadijone beigiojau per sniegus ir netoliese sukinejosi kazkokiatai shaika. ten buvo kazkoki snargliai penktokai, blet, ir buvo pora vyresniu, mazdaug mano amziaus pacanu. as tuomet beigiojau 'stometrovkes' ir mazdaug mano tiesiojoje sukinejosi jie. ir kai as blet begau paskutine stometrovke vienas is tu vyresniu, mazdaug mano amziaus pacanu, netiketai atsidure mano kelyje. kadangi begau labai greitai sustoti nebegalejau ir mudu susidureme. as i ji tiesiog isipisau visu svoriu ir supykes, kad anas man pastojo kelia ir sutrugde mano stometrovke pasakiau "blet nu zajebal nahui! kas per xui?!"
anas, man atreze "cio blet xui, xui cia begi, blet, nahui?", tuomet biski sunerimau. jug anas buvo bemaz mano amziaus ir atrode gan piktas. snukis buvo toks gan chuliganishkas. "gatvinis!" pamaniau as tuomet. negana to jug anas buvo dar ir ne vienas, shalimais viska tyliai stebejo jo draugas, kuris atrode ramus, taciau negalejau zinoti kas jam shaus i galva. supratau, kad eilini karta iklimpau i shuda ir galiu gauti i galva! taigi rutuliojosi zodinis konfliktas, kurio metu nerishliai kazkatai ten aiskinom vienas kitam, daugiausiai vienais keiksmazodziais. mazdaug: "ka nahui?" "kas tau yra nahui?" ir t.t. susikalbeti nepavyko, taciau tuo metu, su juo ten chujuodamas ir nachuodamas as pajutau kazkokias baimes kruopelytes jo balse. tuo metu ash susimasciau - ar gali buti, kad bijau ne tik ash, bet ir mano prieshininkai? tada man atsivere didzioji tiesa! as pirma karta supratau, kad bijo visi, tiesiog vieni su ta baime susitvarko, o kiti ne! pajutes tas baimes kruopelytes jo balse, tarsi ryklys pajutes krauja vandenyje as tarsi suzverejau. stebuklingai tapau daug labiau uztikrintas savimi. samoningai ar nesamoningai supratau, kad tai jis yra labiau iklimpes i shuda negu ash! tai jis baiminasi ir nepasitiki savo jegomis! tuomet, kai parekem vienas ant kito ir ishsikoliojom ir jau bemaz norejom eiti savais keliais ir jau atrode, kad visas konfliktas taip ir ishsispres be bankiu, as netiketai vienu momentu pajutau, kad distancija tarp musu yra ideali smugiui! pajutau idealias salygas pist ish deshines! ir mane uzliejo nenumaldomas noras ipisti tam gaidziui banke, taciau sveikas protas man pasake, kad verciau su juo neprasidet ir kol yra galimybe taikiai ishsieit savais keliais, nes jis visdelto su draugu. taciau mano deshinioji ranka, nepakluso sveiko proto valiai ir tarsi pati, be mano sutikimo, piso jam banke i snuki! tai buvo staigmena ne tik jam, bet ir man paciam! ciuvakas, gaves i snuki, susimete ir tarsi virsdamas zenge pora zingsniu atgal. tuomet musu zvilgsniai susidure kelioms akimirkoms. as izvelgiau baime jo akyse. baimes kupinom akim jis man tare "pyzda tau", taciau akivaizdziai neturejo net minties toliau shakotis. jo draugas, tarsi ziurovas, kaip ir visi tie penktokai, tik stebejo ivikius ish shalies ir net nebande kishtis i konflikta. tuomet ash apsisukau ir nuejau savais keliais, zinodamas, kad manes niekas nebesivis. tai buvo pergale vienu smugiu, tai buvo mano laimeta kova visom prasmem! nuejau su pakelta galva ir paglostytu ego, kol anas, tarsi shakalas tyliai kazkatai burnojo.
tada as pirma karta supratau ka Mururmaruzh pin Porormuruzh man bande pasakyti. kad "kas jiesko, tas randa". kuomet kiekviena diena treneruojiesi su tikslu duot kazkam i snuki ir gyveni tik su ta mintim - sustipreti ir nepasiduoti ishtikus negandai, anksciau ar veliau, samoningai ar pasamoningai ishmoksti pritaikyti tai ka atidirbai. ir ishtikus negandai, kuomet nebegali blaiviai mastyti, kunas kartais pats 'autopilotu' pritaiko igytas zhinias, kaip ir atsitiko su mano deshiniaja, kuri smoge priesh mano paties valia. negana to, supratau, kad net tamsiausios baimes, kurios sukausto kuna ir prota, laikui begant gali buti nugaletos per prakaita ir pastangas, per ieskojimus ir patirti.. butent tai man ir bande paaiskinti Mururmaruzh, kad atejus laikui viskas atsistos i savo begius, tereikia leisti vandeniui teket sava vaga...
***************************************************************
LAUKITE TESINIO!
2012 m. rugpjūčio 31 d., penktadienis
2012 m. rugpjūčio 24 d., penktadienis
kai supranti kur slypi tikroji laime
Prisimeniau staiga ir netiketai viena toke sena sena istorije, kure jums tuoi ir papasakosiu.
o prasidejo viskas dar kai ejeu i mokykla. buvau tuomet deshimtoi klasei. ir man buva 16 metu. mokiausi gerai, vienais deshimtukais ir uzsiiminejau sportu. daugeusei lengvaja atletika, buvau staeris, t.y. beigiojau vidutines distancijes. viskas sekesi puikiai, visi sake, kat as perspektyvus vaikas, kad is manes esa ishaugs stiprus, protingas ir pareigingas vyras.
deja, i mano gyvenima nelauktai atejo neganda! o gal tureciau, tai vadinti neapsakoma laime, nes nepaisant to, kad tai suzhlugde mano gyvenima, man tai buvo tikras rojus. pradejau as netiketai zaisti viena toki mmorpg geima. man tai buvo pirmoji mmo patirtis, nes iki tol zaisdavau tik single player. susikuriau savo pirmaji charakteri (veikeja). pasirinkau zmoniu rase ir Blademaster klase. tuomet viskas ir prasidejo. realiam gyvenime buvau tik eilinis moksleivis, taciau grizes namo, pasidares puodeli kavos ir atsisedes prie kompo as pasinerdavau i kita nuostabia realybe ir tapdavau kariu blademasteriu! buvau galingas karys ir kovojau su pasauli uzpludusiais padarais is kito pasaulio! sudares "squad'us" su kitais kariais, burtininkais ir elfais eidavau i sunkiausius zygius ir kaudavausi su monstrais, atlikdavau sudetingiausius questus. apie mano drasa, galia ir blessed shard'ais patobulintus equipmentus ir ashtru tarsi britva curved sworda sklido legendos! mano skill'ai ir stat build'as buvo neprilygstamas. buvau tobulas killer tipo damage dealeris. mano spindintys sharvai ir mano banguotas kardas buvo mano galios ir turtu irodymas! visi zinojo apie mane. netrukus patekau i viena prestizini guilda ir su savo guildmate'ais grindindavau Kaiburn'o pozemuose, kur nukauti monstrai metydavo Saphire of Heaven, kuriu pririnkdavom nors vezimu vezk ir susikraudavom milziniskus turtus, mat pastarieji buvo butina substancija compoud'inat 7 lygio sharvus, tad noob'ai ir visoki altai juos shluote nushluodavo nuo bazaro prekystalio. turejau visko - galios, pinigu ir patikimu draugu. tas zaidimas per pirmaji menesi mane tiesiog uzbure, itrauke tarsi juodoji skyle. tas zaidimas tuomet man buvo viskas! vos grizes namo is mokyklos sesdavau prie jo. nebereikejo nei sporto. pamaniau, kad tiek metu varius ne nuodeme ir pailset, atsistatyt ir nieko nenutiks jei praleisiu kazkiek treneruociu. deja, ish to uzhpisusio alternatyvaus zaidimo vadinamo gyvenimu man pradejo skambineti visoki mokytojai, treneriai ir seip dalbajobai ir aiskinti mano tevams, kad blet, matai, nebelankau treneruociu, neberuoshiu namu darbu ir kartais praleidineju pamokas, kad mano pazymiu vidurkis esa smuko per pus ir ,kad man esa staiga viskas pasidare neidomu. nu ir tevai blet man eme pisti prota, kad jeigu dar karta tokia xuinia, tai atims kompa!!
taigi, turejau blet sukandes dantis atkenteti tas visokes jobanas pamokas ir daryt uzpisancius namu darbus. taciau vistiek nuolat galvojau tik kaip greiciau atsisesti prie kompiuterio ir pasijungti i online.
deja mokslai man pradejo nebesisekti, prasidejo konfliktai su tevais, rezultatai sporte smigo ir seip visas gyvenimas tapo uzpisancia neidomybe. tas nuostabus geimas buvo vienintelis mano dziaugsmas, vienintele mano gyvenimo shviesa. ir jis buvo viskas kas man rupejo. dekui dievui netrukus baigesi ta supista 10 klase ir prasidejo vasaros atostogos!! baigiau 10 klase labai pusetinais pazymiais, tevai man smarkiai eilini karta atrashe pyzdy, bet nuleides galva ju paklausiau, o tada nuejes i savo kambari mintyse pasiunciau visa pasauli nahui ir pasijungiau savo geima. pirmaja vasaros atostogu savaite grindinau dienom ir naktim ir jau turejau sunkiai pasiekiama 74 lygi!!
tuomet, ta vasara ivyko tai ko as nesitikejeu.. savo geime netiketai susipazinau su viena mergina. ji buvo neispasakyto grozio mage. ji buvo jauna ir liekna tarsi alyvmedzio shakele, bet su dideliais papais ir sviesiai rudais plaukais. tobulai customizuota mergina su seksualiais mages apdarais. susitikom per viena questa, kurio negalejau padaryti vienas. tuomet ji man padejo. ji buvo neprilygstamas suport'as. ji buvo puiki heal'ere ir turejo geru buff'u, galejo daryti ir nebloga magic damage, taciau jai reikejo istvermingo kario priekinej linijoj, nes ji turejo labai mazai HP. pamate, kad esam puiki komanda pradejom daznai questinti ir grindinti kartu. as buvau jos siena, o ji buvo mano uznugaris. veliau susipazine geriau emem daznai snekuciuotis per world chata. po menesio draugystes vienas be kito jau nebegalejom. vos pasijunge i online nuo ankstaus ryto iki velios nakties grindindavom, questindavom ir chatindavom kartu. nuolat budavom kartu. mums nieko nebuvo neiveikiamo (ishskyrus viena assassina nickneimu "DieBitch", kuris nuolat mus camp'ino ir kill'ino, bet tai jau kita istorija).
ir viena grazia diena, nelauktai ir netiketai as pajutau jausmus savo shirdies gelmese!
taciau tuomet, likus vos dienai iki vedybu ivyko siaubinga neganda... ji manes paprashe savo facebook'o, kad galetu ten mane pasikviesti ant draugu. ash zinoma sutikau ir numeciau jai linka. ir ta pacia diena as gavau friend request'a su antraste, kad tai ji - mano suzadetine "CasterJem". as nedvejodamas comfirminau friend requesta ir tuomet as pamaciau tai... jos juotrauka... jos realaus snukio nuotrauka. nuejes i jos profili ir atsidares albuma varciau viena nuotrauka po kitos negaledamas patiketi savo akimis... man net apsvaigo galva ir akyse aptemo, per kuna staiga nuejo shiurpuliai, o skruostu nuriedejo ashara.. ji buvo neliekna, negrazi, neseksuali, neishvaizdi jobana karve.. nuotraukoje buvo matomas akivaizdus poodinis riebalu sluoksnis, ji tiesiog nebuvo pakankamai liekna, kad atitiktu mano standartus, kai tuo tarpu jos papai net nebuvo pakankamai dideli. tai buvo visiska prieshingybe tam kuo ji buvo geime.. negalejau patiketi, kad isimylejau toki zveri. ta akimirka mano vidinis pasaulis sugriuvo, apsiverte aukstyn kojom. as apsiverkiau... nebezinojau kas is tiesu yra kas, nebegalejau ilgiau pasitiketi zmonemis. tuomet zaidime nusiunciau jai PM'a, kad vestuves atsaukiamos ir tarp musu viskas baigta ir isejau i offline visai savaitei.
visa savaite verkiau. nesupratau kodel likimas man shitaip. "uz ka man shitaip", klausiau saves... kodel ji negalejo buti tokia kaip zaidime? kodel realybe turejo buti tokia ziauri? kodel po tokiu graziu charakteriu turejo slypeti tokia paprasta, niekuo neipatinga eiline mergina? kodel, o dieve, uz ka gi tu man sitaip? klausiau saves siu klausimu negaledamas suprasti, kodel likimas man atsiunte toki ziauru ishbandyma.. likimas tarsi pasityciojo ish manes..
po savaites offlaino grizau i geima. irashiau ta gyvuli i black lista, kad shi nebegaletu su manimi susisiekti, nes nebenorejau jos matyti. ir emiau tiesiog zaisti geima. atsiskyriau nuo visu ir grindinau vienas pasaulio pakrasty, mountain of chaos papedeje... jau turejau 86 lygi. taciau mano shirdis buvo sudauzyta. depresija mane uzliejo, kankinantis skausmas viduje mane kamavo, nebegalejau rasti ramybes.. tarsi vienintele shviesa mano gyvenime butu netiketai uzgesusi... praradau gyvenimo dziaugsma ir tiksla. nebenorejau gyventi. negana to, paziurejes i supista kalendoriu supratau, jog jau rugpjucio 29 diena, o tai reiske, jog netrukus vel prasides visas tas nelemtas supistas ir perpistas shudas vadinamas mokykla... tarsi problemu butu maza.
visas skausmas, pyktis ir nerimas susidejo i viena kruva ir as pajutau, kad manes sitam gyvenime jau niekas nebelaiko... as pajemiau peili, uzsirakinau vonioje ir svelniai priglaudes shalta plienini peili sau prie rieshu, mazdaug tose vietose kur ejo arterijos... su asharom akyse as nusprendziau viska pabaigti. karta ir visiems laikams...
********************************************************
LAUKITE TESINIO!
2012 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis
Keisti sapnai (lietuviskai)
Turiu vieną tokią labai seną ir rimtą bėdą. Niekada apie tai su niekuo nekalbėjau, tačiau nebegaliu ilgiau to laikyti savyje. Tai yra keista, net man pačiam, tačiau maždaug paskutinius 15 metų vis sapnuoju keistą ir labai baisų sapną. Sapnuoju jį nuo neatmenamų laikų, nuo kokių 9 metų. Sapnas nuolat kartojasi. Būna, kad sapnuoju tai 4-5 kartus per savaitę, o būna, kad išvis mėnesį nesapnuoju to sapno, tačiau jis anksčiau ar vėliau nuolat pasikartoja.
Žodžiu, aš vis sapnuoju, kad mane gaudo kažkokia stora, baisi boba, kuri, pagal idėją, turi būti mano žmona. Ji labai stora ir negraži, ir aš vis bėgu ir bėgu nuo jos, o ji mane vis gaudo ir gaudo. Ir aš žinau, kad jeigu jau ji mane pagaus, tai užguls mane su visais savo kilogramais ir aš jau nebeištrūksiu. Sapnuose dažniausia lipu į medį kuo greičiau, kad tik ji manęs nepasiektų. Ji tuomet krato medį, kad aš nukrisčiau. Kartais sapnuoju, kad užšoku ant kokio nors kiosko ir tas žvėris manęs pasiekti nebegali, tačiau jis susirango šalia to kiosko ir kantriai laukia kol aš nulipsiu. Aš šaukiuosi pagalbos, tačiau praeiviai tik žiūri ir nedrįsta padėti.
Visuomet sapne nuo jos bėgdamas vis žiūriu aukštesnių vietų, kur galėčiau užšokti, nes ji parkūro sugebėjimais, žinoma, neapdovanota. Kartą sapnavau, kad įstrigau kažkokiam pastate ir ji mane ten gaudė, tai užsibarikadavau kažkokiam kambaryje be langų ir ji laužėsi į vidų ir iš nasrų jai ėjo putos ir aš laikiau durų rankeną kaip už gyvybę, o ji plėšė ta rankena ir įsivariusi su visa savo mase daužydavo duris, bandė išlaužti. Man tada tam kambaryje ėmė trūkti oro. Visuomet, kai mane vejasi sapne, ji skleidžia labai keistus ir nenusakomus garsus. Kartą sapnavau, kad ji mane vis dėlto pagavo ir užgulė su savo mase, tada ėmiau dusti, ir ne tik sapne, bet ir realybėje. Nebegalėjau įkvėpti ir tik atsibudęs iškritau iš lovos ir pradėjau giliai giliai kvėpuoti, kaip koks epilepsikas. Brolis atsibudo, nesuprato, kas su manim darosi, ir rimtai negalėjau prakvėpuoti kol neatsibudau. Jeigu laiku nebūčiau atsibudęs, būčiau miręs.
Šitie košmarai, kaip sakiau, jau gerus 15 metų tęsiasi. Nežinau, ar čia man į kokį ekstrasensą kreiptis ar į parapsichologą? Vieną kartą man kažkokia psichologė sakė, kad čia gali būti priešmirtiniai prisiminimai iš mano praeito gyvenimo ir kad įprasta psichoterapija ir hipnozė man padėti negali. Po vieno šios savaitės sapno apskritai bijau eiti miegoti.
Žodžiu, aš vis sapnuoju, kad mane gaudo kažkokia stora, baisi boba, kuri, pagal idėją, turi būti mano žmona. Ji labai stora ir negraži, ir aš vis bėgu ir bėgu nuo jos, o ji mane vis gaudo ir gaudo. Ir aš žinau, kad jeigu jau ji mane pagaus, tai užguls mane su visais savo kilogramais ir aš jau nebeištrūksiu. Sapnuose dažniausia lipu į medį kuo greičiau, kad tik ji manęs nepasiektų. Ji tuomet krato medį, kad aš nukrisčiau. Kartais sapnuoju, kad užšoku ant kokio nors kiosko ir tas žvėris manęs pasiekti nebegali, tačiau jis susirango šalia to kiosko ir kantriai laukia kol aš nulipsiu. Aš šaukiuosi pagalbos, tačiau praeiviai tik žiūri ir nedrįsta padėti.
Visuomet sapne nuo jos bėgdamas vis žiūriu aukštesnių vietų, kur galėčiau užšokti, nes ji parkūro sugebėjimais, žinoma, neapdovanota. Kartą sapnavau, kad įstrigau kažkokiam pastate ir ji mane ten gaudė, tai užsibarikadavau kažkokiam kambaryje be langų ir ji laužėsi į vidų ir iš nasrų jai ėjo putos ir aš laikiau durų rankeną kaip už gyvybę, o ji plėšė ta rankena ir įsivariusi su visa savo mase daužydavo duris, bandė išlaužti. Man tada tam kambaryje ėmė trūkti oro. Visuomet, kai mane vejasi sapne, ji skleidžia labai keistus ir nenusakomus garsus. Kartą sapnavau, kad ji mane vis dėlto pagavo ir užgulė su savo mase, tada ėmiau dusti, ir ne tik sapne, bet ir realybėje. Nebegalėjau įkvėpti ir tik atsibudęs iškritau iš lovos ir pradėjau giliai giliai kvėpuoti, kaip koks epilepsikas. Brolis atsibudo, nesuprato, kas su manim darosi, ir rimtai negalėjau prakvėpuoti kol neatsibudau. Jeigu laiku nebūčiau atsibudęs, būčiau miręs.
Šitie košmarai, kaip sakiau, jau gerus 15 metų tęsiasi. Nežinau, ar čia man į kokį ekstrasensą kreiptis ar į parapsichologą? Vieną kartą man kažkokia psichologė sakė, kad čia gali būti priešmirtiniai prisiminimai iš mano praeito gyvenimo ir kad įprasta psichoterapija ir hipnozė man padėti negali. Po vieno šios savaitės sapno apskritai bijau eiti miegoti.
***********************************************************
didelis ačiū 'Svajokliui' už sulietuvinima!
viena grazia vasara (V dalis)
WARNING: tai yra istorijos "viena grazia vasara" paskutinioji dalis. primygtinai rekomenduoju pradet skaityt sia kvapa gniauziancia epopeja nuo pirmosios dalies.
===============================================================
VIENA GRAZIA VASARA (V dalis)
...susirietes tupejau kamputyje. ziurejau i viena taska ir vos pastebimai, ritmiskai lingavau, kaip tikras psichinis ligonis. aiskiai supratau, kad man rauna stoga. ir aiskiai supratau, kad mano riba jau pasiekta ir pazadetojo ciuvako galiu nebesulaukti. taciau negaledamas nieko pakeist, galejau tik susitaikyt su likimu.. gyvent be savo geimo ir elfes vistiek nenorejau... atsikeles nusvyravau iki kompiuterio stalo ir pasijemes piestuka emiau ji drozti. ir sudroziau. tada pajemiau dar viena piestuka. ir sudroziau. tada sudroziau dar penkis piestukus, palikdamas tik trintukus ant galo. tada atejo Erika ir atrashe man pyzdy uz tai ka pridirbau ir liepe visas tas nuodrozas sushluot...
sushlaviau ir jau ejau ismest, kai staiga per langa pamaciau kieme ant suoliuko sedincia... savo elfe!! savo melynplauke gyvenimo shviesa!!! atsidares langa sokau is ketvirto auksto ir kritau i krumus, kuriuose apsidraskiau, apsidauziau ir apsijebashinau i tuos krumus, bet ishbrides is tu krumu pamaciau, kad mano elfe jau nuejo kazkur uz kampo. pamaciau tik jos melynu plauku sruoga. ir nepaisant to ,kad mano kaire koja buvo sulauzyta pasileidau begti. nubeges uz kampo emiau dairytis ir pamaciau ja troleibusu stotelei! slubuodamas begau link jos shaukdamas ja nickneimu "SkyDroit!! SkyDroit, wait for me!! it's me IcenDrak!!!", bet per miesto shurmuli ji manes negirdejo. netrukus stoteleje sustojo troleibusas ir atsidare jo durys. keleiviai islipo, o ji jau buvo beizengianti i ta nelemta troleibusa kuomet paskutine sekunde pribeges as ciupau ja uz rankos ir issitraukiau is to troleibuso! ir pasakiau jai "SkyDroit... it's me.." ir tuomet is arti ja pamates.. as pamaciau... kad ji buvo keleta dienu nesiskutes vyras... ta akimirka man net karsta pasidare.. man vos nesustojo shirdis.. negalejau patiketi savo akimis.... nukritau ant keliu ir ant viso jobano vilniaus uzrekiau "NOOOOOOOOOOOOOO!!!!!!!!"
ir ta akimirka as nubudau. nubudau is to koshmaro... shalia manes mieganti Erika kaip visuomet kelieniu skaudziai remesi man i kiaushus. visas prakaituotas islipau is lovos ir nuejau i virtuve uzgerti vandenio. paziurejes i laikrodi supratau, kad dar tik 5h nakties. grizau i lova, taciau uzmigti jau nebegalejau. galvojau apie savo geima ir elfe. tarsi butu praejusi visa amzinybe nuo to laiko kai paskutini karta ja maciau. po keliu valandu nemigos pagaliau suskambo "budylnikas" keliantis mane ir Erika i darba. nes buvo jau pirmadienis. diena kuomet turejo ateiti pazadetasis chiuvakas. Erika kaip visuomet zvaliai issokusi is lovos pasake man keltis ir nuejo padaryti kavos. as drebanciomis rankomis emiau siekti savo mobiliojo telefono. pasiekes paskambinau savo virsininkui ir pasakiau jam, kad siandien i darba atvykti negalesiu, nes labai xujovai jauciuosi. jis akimirka supsichavo, kad "joptvajemat', nu tai blet gi siandien tiek darbo turim, blet blet, nihuja nespesim dabar jobanywrot, kurva kurva nahui, negi tu nesupran....." ,bet veliau apsiramino ir susitaike su mintim, kad nebusiu. Erika man atnese kavos ir sumustiniu. isgeriau kava, o sumustinius palikau, kaip visada. jau buvau needes nuo penktadienio... apetito visiskai nebuvo. Erika paklause, kodel visdar nevalgau ir ar gerai jauciuosi. pasakiau jai, kad jauciuosi normalei ("puse bybio"), est nenoriu ir siandien neisiu i darba. ta durne man pasake nueit pas gydytoja ir ispyzdino i darba. i traku shundaktariu ambulatorija. o as likau namuose vienas kaip pirstas, kaip visada. uzmigt nebegalejau, bet is lovos keltis irgi nenorejau. pirma karta shiemet isijungiau jobana televizoriu ir pataikiau ant kazkokios tv3 shudlaides apie jau senei visus uzpisusi pedofilu skandala. kur esa kazkoki du piderastai tvirkino mergaite ir tada kazkoks pizdukas violetiniu betmeno kostiumu stojo kovot su blogiu ir viena is tu piderastu nushove ir po to paaiskejo, kad tas piderastas buvo garbus teisejas ir per visa lietuva ir net latvija nuaidejo dar negirdetas skandalas apie violetini kovotoja su blogiu, kuri veliau kazkur kazkas tyliai uzlenke. buvo taip neidomu, kad net apsivemiau. nubegau greit i toleta nahui ir nuvemiau kazkokiu juodu vandeniu blet, nes be vandens ir kavos jau trecia diena nieko nevartojau. grizau i kambari ir televizorius dar vis rode kazkoki neispasakyta shuda. issipildymo akcija ir besishypsantis nomedos snukis buvo paskutinis lasas mano kantrybes taureje, tad kuo skubiau isjungiau televizoriu, bandydamas ji ishsaugoti, nes kilo nenumaldomas noras tai ryzo kailio senai nudevetai televizijos baidyklei nomedai paleist i snuki distancini. susinervines nuo televizinio shudo pasijutau tik dar blogiau. pradejau drebet. uzejo kazkoks shaltkretis. tada staiga prisimeniau, kad gi siandien pirmadienis ir turi ateiti pazadetasis chiuvakas. normaliom aplinkybem jau buciau senei paskambines i interneto paslaugu klijentu aptarnavimo linija ir isvadines visus piderais ir kurvom liepciau staigiai pyzdint cia ir taisyt man supista interneta blet. taciau zinodamas ,kad ten dirba mano ir Erikos meiluze Ieva buvau priverstas tvardytis ir negalejau imtis siu veiksmu (gerai, kad Ieva praeita karta nesuprato, kad ten buvau as). tad galejau tik laukti...
praejo dar keletas valandu. gulejau susirietes, vos begaledamas prakvepuot. man buvo shalta, akyse buvo tamsu, skaudejo kiaushinius... pajudet nebegalejau. supratau jog tai mano gyvenimo saulelydis. atejo mano paskutinioji valanda... taciau tuomet kazkas nelauktai paskambino i duris. is paskutiniuju atsikeles nuropojau prie duru tikedamasis, kad galbut tai mano paskutinioji viltis - pazadetasis ciuvakas. atidariau duris... ir ten stovejo jis - svytintis pazadetasis ciuvakas! negaledamas sulaikyti asharu apkabinau ji ir pasakiau "nu kur tu taip ilgai?". jis mane atstume ir paklause "atsiprasau, bet ar cia jums dingo internetas?". ciupau ji uz rankos ir begte nusitempiau prie tos vietos kur dalbajobai bekasinedami buvo nupise mano interneto kabeli. parodziau jam kas nutiko ir jis issiemes irankius is savo cemudano mikliai emesi tvarkyti mano interneto kabeli. matydamas kaip svytintis pazadetasis ciuvakas tvarko mano interneta ir tuo paciu mano gyvenima, pajutau dideli palengvejima. jauciau kaip man po truputi sugrizta jegos ir noras gyventi. mano pshichine bukle stabilizavosi ir palengva atsikrausciau i prota. tuomet, stebedamas kaip pazadetasis ciuvakas rupestingai sujungia kiekviena nukirsta mano gyvenimo laideli, turejau laiko permastyti savo gyvenima, dar karta prisiminti ir suvokti gyvenimo prasme, visatos egzistavimo prasme bei savo gyvenimo tikslus ir siekius. ir tuomet, kai jau atrode, kad netrukus viskas pagaliau susitvarkys ir galesiu vel ramiai gyvent su trim savo gyvenimo meilem, ivyko nushvitimas. mano skaidriam kaip kristolas prote ivyko nushvitimas! as supratau tikraja tiesa! supratau, kad del visu mano gyvenime kadanors nutikusiu negandu visuomet kaltos buvo jos. moterys. jei tik atsiranda betkokios problemos vyro gyvenime uz ju visuomet slypi moterys. tai jos kaltos del visu vyro gyvenime ivykstanciu nelaimiu! tai jos yra tas saukstas deguto mano medaus statineje!! supratau, kad is pazinciu su jomis niekuomet neiseina nieko gero. ir nemaciau nei vienos menkiausios priezasties kodel vyrai apskritai turetu turet su jomis kazka bendro. juk vyrai ir moterys skiriasi kaip diena ir naktis ir ju niekas nesieja. shios dvi visiskai skirtingos lytys neturi jokiu bendru interesu!
ta diena as pasiunciau nachui Erika ir Ieva. o po to, pasijunges i savo geima, pasiunciau nachui ir savo graziaja elfe (a ji vistiek greiciausei buvo vyras...). nutraukiau betkokias sasajas su jomis.
po kurio laiko palikau ta buta Erikai ir grizau i savo tevu 'chata'. i savo kambari. ta ish kurio ir islindau. supratau, kad cia visuomet buvo mano tikrieji namai. namai, kuriuose vienintele moteris buvo mano mama. brolis apsidziauge, kad pagaliau grizau ir galesim vel geimint kartu. kaip senais gerais laikais. geimint nesiveliant i artimas pazintis su sexualiom elfem, kurios dazniausiai buna vyrai anapus kompiuterio!
negana to atradau nauja gyvenimo grozi - pradejau uzsiimineti kovos menais ir stiprinti savo kuna ir siela, kad daugiau nepapult i moteru zabangas. taippat pradejau mokytis magijos paslapciu ir isminties pas savo drauga kinu shamana, ishminciu Mururmaruzh pin Porormuruz. taippat ismokes proto pisimo meno bedirbdamas protpisoj, ishejau ish ten ir pradejau uzsiiminet individualia proto pisimo veikla pagal patenta. gyvenimas istiesu nushvito naujomis spalvomis. taciau svarbiausia yra tai, kad ta grazia vasara as supratau tikraja tiesa - moteris yra blogiausia kas tik gali nutikt vyro gyvenime.
taciau visos sitos istorijos moralas yra vienas - niekada nevaziuok su dviraciu i trakus. nes 99% atveju tai baigiasi skausminga kiaushu trauma....
**********************************************************************
ISTORIJOS PABAIGA, tesiniu nebebus. dekoju skaiciusiems. ir beje... istorija paremta tikrais faktais.
===============================================================
VIENA GRAZIA VASARA (V dalis)
...susirietes tupejau kamputyje. ziurejau i viena taska ir vos pastebimai, ritmiskai lingavau, kaip tikras psichinis ligonis. aiskiai supratau, kad man rauna stoga. ir aiskiai supratau, kad mano riba jau pasiekta ir pazadetojo ciuvako galiu nebesulaukti. taciau negaledamas nieko pakeist, galejau tik susitaikyt su likimu.. gyvent be savo geimo ir elfes vistiek nenorejau... atsikeles nusvyravau iki kompiuterio stalo ir pasijemes piestuka emiau ji drozti. ir sudroziau. tada pajemiau dar viena piestuka. ir sudroziau. tada sudroziau dar penkis piestukus, palikdamas tik trintukus ant galo. tada atejo Erika ir atrashe man pyzdy uz tai ka pridirbau ir liepe visas tas nuodrozas sushluot...
sushlaviau ir jau ejau ismest, kai staiga per langa pamaciau kieme ant suoliuko sedincia... savo elfe!! savo melynplauke gyvenimo shviesa!!! atsidares langa sokau is ketvirto auksto ir kritau i krumus, kuriuose apsidraskiau, apsidauziau ir apsijebashinau i tuos krumus, bet ishbrides is tu krumu pamaciau, kad mano elfe jau nuejo kazkur uz kampo. pamaciau tik jos melynu plauku sruoga. ir nepaisant to ,kad mano kaire koja buvo sulauzyta pasileidau begti. nubeges uz kampo emiau dairytis ir pamaciau ja troleibusu stotelei! slubuodamas begau link jos shaukdamas ja nickneimu "SkyDroit!! SkyDroit, wait for me!! it's me IcenDrak!!!", bet per miesto shurmuli ji manes negirdejo. netrukus stoteleje sustojo troleibusas ir atsidare jo durys. keleiviai islipo, o ji jau buvo beizengianti i ta nelemta troleibusa kuomet paskutine sekunde pribeges as ciupau ja uz rankos ir issitraukiau is to troleibuso! ir pasakiau jai "SkyDroit... it's me.." ir tuomet is arti ja pamates.. as pamaciau... kad ji buvo keleta dienu nesiskutes vyras... ta akimirka man net karsta pasidare.. man vos nesustojo shirdis.. negalejau patiketi savo akimis.... nukritau ant keliu ir ant viso jobano vilniaus uzrekiau "NOOOOOOOOOOOOOO!!!!!!!!"
ir ta akimirka as nubudau. nubudau is to koshmaro... shalia manes mieganti Erika kaip visuomet kelieniu skaudziai remesi man i kiaushus. visas prakaituotas islipau is lovos ir nuejau i virtuve uzgerti vandenio. paziurejes i laikrodi supratau, kad dar tik 5h nakties. grizau i lova, taciau uzmigti jau nebegalejau. galvojau apie savo geima ir elfe. tarsi butu praejusi visa amzinybe nuo to laiko kai paskutini karta ja maciau. po keliu valandu nemigos pagaliau suskambo "budylnikas" keliantis mane ir Erika i darba. nes buvo jau pirmadienis. diena kuomet turejo ateiti pazadetasis chiuvakas. Erika kaip visuomet zvaliai issokusi is lovos pasake man keltis ir nuejo padaryti kavos. as drebanciomis rankomis emiau siekti savo mobiliojo telefono. pasiekes paskambinau savo virsininkui ir pasakiau jam, kad siandien i darba atvykti negalesiu, nes labai xujovai jauciuosi. jis akimirka supsichavo, kad "joptvajemat', nu tai blet gi siandien tiek darbo turim, blet blet, nihuja nespesim dabar jobanywrot, kurva kurva nahui, negi tu nesupran....." ,bet veliau apsiramino ir susitaike su mintim, kad nebusiu. Erika man atnese kavos ir sumustiniu. isgeriau kava, o sumustinius palikau, kaip visada. jau buvau needes nuo penktadienio... apetito visiskai nebuvo. Erika paklause, kodel visdar nevalgau ir ar gerai jauciuosi. pasakiau jai, kad jauciuosi normalei ("puse bybio"), est nenoriu ir siandien neisiu i darba. ta durne man pasake nueit pas gydytoja ir ispyzdino i darba. i traku shundaktariu ambulatorija. o as likau namuose vienas kaip pirstas, kaip visada. uzmigt nebegalejau, bet is lovos keltis irgi nenorejau. pirma karta shiemet isijungiau jobana televizoriu ir pataikiau ant kazkokios tv3 shudlaides apie jau senei visus uzpisusi pedofilu skandala. kur esa kazkoki du piderastai tvirkino mergaite ir tada kazkoks pizdukas violetiniu betmeno kostiumu stojo kovot su blogiu ir viena is tu piderastu nushove ir po to paaiskejo, kad tas piderastas buvo garbus teisejas ir per visa lietuva ir net latvija nuaidejo dar negirdetas skandalas apie violetini kovotoja su blogiu, kuri veliau kazkur kazkas tyliai uzlenke. buvo taip neidomu, kad net apsivemiau. nubegau greit i toleta nahui ir nuvemiau kazkokiu juodu vandeniu blet, nes be vandens ir kavos jau trecia diena nieko nevartojau. grizau i kambari ir televizorius dar vis rode kazkoki neispasakyta shuda. issipildymo akcija ir besishypsantis nomedos snukis buvo paskutinis lasas mano kantrybes taureje, tad kuo skubiau isjungiau televizoriu, bandydamas ji ishsaugoti, nes kilo nenumaldomas noras tai ryzo kailio senai nudevetai televizijos baidyklei nomedai paleist i snuki distancini. susinervines nuo televizinio shudo pasijutau tik dar blogiau. pradejau drebet. uzejo kazkoks shaltkretis. tada staiga prisimeniau, kad gi siandien pirmadienis ir turi ateiti pazadetasis chiuvakas. normaliom aplinkybem jau buciau senei paskambines i interneto paslaugu klijentu aptarnavimo linija ir isvadines visus piderais ir kurvom liepciau staigiai pyzdint cia ir taisyt man supista interneta blet. taciau zinodamas ,kad ten dirba mano ir Erikos meiluze Ieva buvau priverstas tvardytis ir negalejau imtis siu veiksmu (gerai, kad Ieva praeita karta nesuprato, kad ten buvau as). tad galejau tik laukti...
praejo dar keletas valandu. gulejau susirietes, vos begaledamas prakvepuot. man buvo shalta, akyse buvo tamsu, skaudejo kiaushinius... pajudet nebegalejau. supratau jog tai mano gyvenimo saulelydis. atejo mano paskutinioji valanda... taciau tuomet kazkas nelauktai paskambino i duris. is paskutiniuju atsikeles nuropojau prie duru tikedamasis, kad galbut tai mano paskutinioji viltis - pazadetasis ciuvakas. atidariau duris... ir ten stovejo jis - svytintis pazadetasis ciuvakas! negaledamas sulaikyti asharu apkabinau ji ir pasakiau "nu kur tu taip ilgai?". jis mane atstume ir paklause "atsiprasau, bet ar cia jums dingo internetas?". ciupau ji uz rankos ir begte nusitempiau prie tos vietos kur dalbajobai bekasinedami buvo nupise mano interneto kabeli. parodziau jam kas nutiko ir jis issiemes irankius is savo cemudano mikliai emesi tvarkyti mano interneto kabeli. matydamas kaip svytintis pazadetasis ciuvakas tvarko mano interneta ir tuo paciu mano gyvenima, pajutau dideli palengvejima. jauciau kaip man po truputi sugrizta jegos ir noras gyventi. mano pshichine bukle stabilizavosi ir palengva atsikrausciau i prota. tuomet, stebedamas kaip pazadetasis ciuvakas rupestingai sujungia kiekviena nukirsta mano gyvenimo laideli, turejau laiko permastyti savo gyvenima, dar karta prisiminti ir suvokti gyvenimo prasme, visatos egzistavimo prasme bei savo gyvenimo tikslus ir siekius. ir tuomet, kai jau atrode, kad netrukus viskas pagaliau susitvarkys ir galesiu vel ramiai gyvent su trim savo gyvenimo meilem, ivyko nushvitimas. mano skaidriam kaip kristolas prote ivyko nushvitimas! as supratau tikraja tiesa! supratau, kad del visu mano gyvenime kadanors nutikusiu negandu visuomet kaltos buvo jos. moterys. jei tik atsiranda betkokios problemos vyro gyvenime uz ju visuomet slypi moterys. tai jos kaltos del visu vyro gyvenime ivykstanciu nelaimiu! tai jos yra tas saukstas deguto mano medaus statineje!! supratau, kad is pazinciu su jomis niekuomet neiseina nieko gero. ir nemaciau nei vienos menkiausios priezasties kodel vyrai apskritai turetu turet su jomis kazka bendro. juk vyrai ir moterys skiriasi kaip diena ir naktis ir ju niekas nesieja. shios dvi visiskai skirtingos lytys neturi jokiu bendru interesu!
ta diena as pasiunciau nachui Erika ir Ieva. o po to, pasijunges i savo geima, pasiunciau nachui ir savo graziaja elfe (a ji vistiek greiciausei buvo vyras...). nutraukiau betkokias sasajas su jomis.
po kurio laiko palikau ta buta Erikai ir grizau i savo tevu 'chata'. i savo kambari. ta ish kurio ir islindau. supratau, kad cia visuomet buvo mano tikrieji namai. namai, kuriuose vienintele moteris buvo mano mama. brolis apsidziauge, kad pagaliau grizau ir galesim vel geimint kartu. kaip senais gerais laikais. geimint nesiveliant i artimas pazintis su sexualiom elfem, kurios dazniausiai buna vyrai anapus kompiuterio!
negana to atradau nauja gyvenimo grozi - pradejau uzsiimineti kovos menais ir stiprinti savo kuna ir siela, kad daugiau nepapult i moteru zabangas. taippat pradejau mokytis magijos paslapciu ir isminties pas savo drauga kinu shamana, ishminciu Mururmaruzh pin Porormuruz. taippat ismokes proto pisimo meno bedirbdamas protpisoj, ishejau ish ten ir pradejau uzsiiminet individualia proto pisimo veikla pagal patenta. gyvenimas istiesu nushvito naujomis spalvomis. taciau svarbiausia yra tai, kad ta grazia vasara as supratau tikraja tiesa - moteris yra blogiausia kas tik gali nutikt vyro gyvenime.
taciau visos sitos istorijos moralas yra vienas - niekada nevaziuok su dviraciu i trakus. nes 99% atveju tai baigiasi skausminga kiaushu trauma....
**********************************************************************
ISTORIJOS PABAIGA, tesiniu nebebus. dekoju skaiciusiems. ir beje... istorija paremta tikrais faktais.
2012 m. rugpjūčio 1 d., trečiadienis
viena grazia vasara (IV dalis)
WARNING: tai yra istorijos "viena grazia vasara" 4toji dalis. primygtinai rekomenduoju pradet nuo pirmosios dalies, jei esate pasiryze skaityti sia kvapa gniauzencia epopeja!!
===================================================================
VIENA GRAZIA VASARA (IV dalis)
taigi, po audringos nakteles trakuose atsisveikinom su Erikos meiluze Ieva ir issivazinejom savais keliais. Erika nuvaziavo su savo mazda, bet kadangi i jos mazda nebuvo imanoma sutalpinti mano dviracio, tai pasakiau jai, kad ji vaziuotu be manes, o as parvaziuosiu dviraciu. nes buvo grazus sekmadienis, turejau daxuja beprasmio laiko (nes pazadetasis ciuvakas tik pirmadieni ateis taisyt interneto...), tad nusprendziau jog bus tik i nauda prasivaziuot dviratuku ir pakacialinti kojas.
nu ir vaziuoju as traku gatvele ir tik staiga matau tris jaunas, grazias, seksualias, sviesaus kailio merginas valgancias ledus!! uzsiziurejau i ju neispasakyta grozi ir ,blet ,kazkaip nepastebejau bordiuro... ir eilini karta dejau priekiniu ratu i ta bordiura ir nuslydes nuo sedynes teshkiausi su kiausais i dviracio rema. merginos suziuro i mane. skausmas buvo zveriskas, taciau nenoredamas pasirodyti nevykeliu pries merginas buvau priverstas stoga raunanty skausma uzgniauzti savyje ir jo neparodyti. ramiai, tarsi niekur nieko, visiskai neparodydamas zverisko skausmo, tarsi tikras dzentelmenas, pasikeliau dviratuka ir kaip niekur nieko nuvaziavau uz artimiausio kampo, kur butu maziau demesio. ir ten, uz artimiausio kampo, apsidairiau ir isitikines, kad nieks nemato isliejau visa ta skausma, kuri tuo momentu buvau priverstas uzgniauzti savyje. susigriebes uz kiausu raiciausi, sokinejau, keikiausi, voliojausi, spazmavau, traukuliavau, kankinausi ir kitokiais budais bandziau numalsinti ta nenumaldoma skausma. net asaros man tekejo is skausmo. kiaushus veriancio skausmo asaros...
tada netiketai pakeles akis i dangu as pamaciau shokiruojanty vaizda.. ogi pasirodo vienam balkone stovejusi jauna, grazi, liekna, seksuali, rudo kailio mergina viska mate!! visa mano skausma ir fail'a!!! shoko apimtas akimirka sustingau ir musu zvilgsniai susidure... ji zvilgsniu tarsi klause "WTF?? ciuvakas, tau viskas ok?". suprates, kad ji tapo mano epic fail'o liudininke, nuleidau akis ir apimtas protu nesuvokiamos gedos kuo staigiau pasikeliau dviraty ir kuo greiciau numyniau is ten maximaliu greiciu! po to ivykio daugiau nebesirodziau trakuose...
na ir po keliu valandu, su vis dar skaudanciais kiaushais grizau namo. Erikai zinoma nepasakojau, kad eilini karta isipisau su kiaushais i rema. ji dar klause kodel einu susirietes, tai pasakiau, kad "nuo ilgo sedejimo ant dviracio". na ir, kaip paprastai, ish seno iprocio, grizes namo kuo skubiau sedau prie kompo ir... ir prisimeniau, kad visdar nera interneto. ...tarsi nebutu gana kiaushus veriancio skausmo, skausmas isivyravo dar ir mano shirdy. prisimeniau savo geima, kurio ikona buvo paciam darbastalio centre, taciau vos tik ant jos paspaudus viso labo pasirodydavo uzrashas "unable to connect to server". prisimeniau ir savo elfe... nors tepraejo vos dvi dienos offline, taciau atrode, kad nemaciau jos jau visa amzinybe. taip pasiilgau jos. jos malonaus zvilgsnio. jos ilgu melynu plauku... ir to nuostabaus pasaulio. mano shirdi vel suspaude skausmas ir skruostu nuriedejo ashara... vis galvojau kaip ji dabar be manes. jug su tokiu zemu "vitality" ji negali istverti physical mob'u ataku be heavy armored warrior priekinej linijoj... be savo geimo ir savo elfes gyvenimas man atrode toks beprasmis.. nezinojau kaip istvert iki pirmadienio, kuomet ateis pazadetasis chiuvakas...
Isijungiau Need for speed'a ir uzsizaidziau, tikedamasis bent laikinai pamirst savo skausma ir depresija. taciau netrukus Erika is neturejimo ka veikt man eme pisti prota. pradejo klausinet durnu klausimu, tipo "ar normalu ,kad mes tryse tratijames?" ir isvis ar as ja myliu ar esu "tiesiog patinas kuriam vienodai su kuo?". nu ir as tai durnei paaiskinau, kad man nevienodai su kuo. man turi but jauna, grazi, liekna ir gink dieve ne ryzos kailio spalvos. ir dar paaiskinau jai, kad normalus vyras, toks koks jis yra gamtoj, turi beigioti na lieva i na prava. jis negali nuolat pistis su viena ir ta pacia, nes tokiu atveju jis praranda savo vyriskuma ir tampa storu, plaukuotu, negraziu, skystu, silpnu, verkslenanciu ofiso shudzium, kuris savo mentalitetu tampa artimesnis bobai negu vyrui, nes pradeda veisti visokius blet vaikus ir leidzia tiems jobaniems vaikams bei zmonoms jam uzlipti ant sprando. ir tada jis tampa visiska konkrecia pamazga, leidziancia bobai is jo issidirbineti kaip tik galima, ir valanciu savo nedekingu ir beprasmiu palikuoniu vemalus ir shudus. o tai jau nebe vyras! tai konkreti gamtos klaida - gyvenimo nuvalkiota ir zmonos isdresiruota boba su kiaushiniais!! ir po desimties ar daugiau tokio shudino gyvenimo metu toks "vyras" blet, tampa eiliniu, galutinai nudroztu impotentu!!! stai prie ko priveda gamtos desniu lauzymas - prie impotencijos! visom prasmem! normalus vyras turi blet kovoti su kitais patinais, konkuruoti ir per gyvenima ispisti kuo daugiau mergu, o ne sedet su viena ir ta pacia nudrozta ir uzpisusia boba!! jis turi but pastoviai geros formos, blet, uzsikacialines, o ne storas sofoi issidrebes shudo gabalas!! ir normalaus vyro gyvenime mergu kaita yra toks pats naturalus dalykas, blet, kaip ir metu laiku kaita!! ir as nezinau koks durnius sugalvojo tokia nesamone, blet, kaip santuoka, bet tas valkata, tas nesveiko proto idiotas, kuris greiciausiai vistik buvo boba, pasmerke visa vyru gimine, karta is kartos tapti vis didesnem ir shudinesnem gamtos anomalijom!! silpnais ir skystais, bobu isdresiruotais, zhyrnais, niekingais shudziais!! taciau as paaiskinau Erikai, kad tai turi ir geraja puse - deka tokio vyru sushudinejimo pasaulyje isivyravo taika ir nebevyksta pastovus karai. taciau priduriau, kad as nesu vienas is tu anomaliju, blet. as esu tikras vyras. Erzilas blet!! bet as neketinu paleist i pasauli daugiau tokiu tikru vyru kaip as, nes man poxui.. ir tebunie pasaulyje taika, blet!
beto mano kiausai yra pernelyg gyvenimo suzaloti (nu seiptai dviracio remo, bet tai neesme..) ir vistiek net prie didziausiu noru negaleciau paleisti erzilu i pasauli. bet man poxui! nes ir tie patys vaikai, "atzalos" blet, "palikuonys" nachui yra tik beprasmis gruzas gyvenime, kuris tik stabdo tikrus vyrus ir tokiu niekam nereikalingu chuiniu geriau tiesiog neturet!
visa tai isgirdusi Erika dar pora minuciu tiesiog tylejo... po to letai atsikele nuo kreslo ir pasake "as tau padarysiu arbatos ish nervus raminanciu zoleliu" ir nuejo i virtuve. o as grizau i savojo Need for Speed'o trasa...
*******************************************************************
laukite tesinio, kuris bus artimiausiu metu!
seip jau "viena grazia vasara" epopeja originaliai buvo is 4 daliu, bet kadangi 4toji dalis buvo labai nemazas textwall'as, tai nutariau ja padalinti i dvi - 4ta ir 5ta dalis. taigi laukite finalo! paskutinioji 5toji dalis pasirodys artimiausiu metu!!
===================================================================
VIENA GRAZIA VASARA (IV dalis)
taigi, po audringos nakteles trakuose atsisveikinom su Erikos meiluze Ieva ir issivazinejom savais keliais. Erika nuvaziavo su savo mazda, bet kadangi i jos mazda nebuvo imanoma sutalpinti mano dviracio, tai pasakiau jai, kad ji vaziuotu be manes, o as parvaziuosiu dviraciu. nes buvo grazus sekmadienis, turejau daxuja beprasmio laiko (nes pazadetasis ciuvakas tik pirmadieni ateis taisyt interneto...), tad nusprendziau jog bus tik i nauda prasivaziuot dviratuku ir pakacialinti kojas.
nu ir vaziuoju as traku gatvele ir tik staiga matau tris jaunas, grazias, seksualias, sviesaus kailio merginas valgancias ledus!! uzsiziurejau i ju neispasakyta grozi ir ,blet ,kazkaip nepastebejau bordiuro... ir eilini karta dejau priekiniu ratu i ta bordiura ir nuslydes nuo sedynes teshkiausi su kiausais i dviracio rema. merginos suziuro i mane. skausmas buvo zveriskas, taciau nenoredamas pasirodyti nevykeliu pries merginas buvau priverstas stoga raunanty skausma uzgniauzti savyje ir jo neparodyti. ramiai, tarsi niekur nieko, visiskai neparodydamas zverisko skausmo, tarsi tikras dzentelmenas, pasikeliau dviratuka ir kaip niekur nieko nuvaziavau uz artimiausio kampo, kur butu maziau demesio. ir ten, uz artimiausio kampo, apsidairiau ir isitikines, kad nieks nemato isliejau visa ta skausma, kuri tuo momentu buvau priverstas uzgniauzti savyje. susigriebes uz kiausu raiciausi, sokinejau, keikiausi, voliojausi, spazmavau, traukuliavau, kankinausi ir kitokiais budais bandziau numalsinti ta nenumaldoma skausma. net asaros man tekejo is skausmo. kiaushus veriancio skausmo asaros...
tada netiketai pakeles akis i dangu as pamaciau shokiruojanty vaizda.. ogi pasirodo vienam balkone stovejusi jauna, grazi, liekna, seksuali, rudo kailio mergina viska mate!! visa mano skausma ir fail'a!!! shoko apimtas akimirka sustingau ir musu zvilgsniai susidure... ji zvilgsniu tarsi klause "WTF?? ciuvakas, tau viskas ok?". suprates, kad ji tapo mano epic fail'o liudininke, nuleidau akis ir apimtas protu nesuvokiamos gedos kuo staigiau pasikeliau dviraty ir kuo greiciau numyniau is ten maximaliu greiciu! po to ivykio daugiau nebesirodziau trakuose...
na ir po keliu valandu, su vis dar skaudanciais kiaushais grizau namo. Erikai zinoma nepasakojau, kad eilini karta isipisau su kiaushais i rema. ji dar klause kodel einu susirietes, tai pasakiau, kad "nuo ilgo sedejimo ant dviracio". na ir, kaip paprastai, ish seno iprocio, grizes namo kuo skubiau sedau prie kompo ir... ir prisimeniau, kad visdar nera interneto. ...tarsi nebutu gana kiaushus veriancio skausmo, skausmas isivyravo dar ir mano shirdy. prisimeniau savo geima, kurio ikona buvo paciam darbastalio centre, taciau vos tik ant jos paspaudus viso labo pasirodydavo uzrashas "unable to connect to server". prisimeniau ir savo elfe... nors tepraejo vos dvi dienos offline, taciau atrode, kad nemaciau jos jau visa amzinybe. taip pasiilgau jos. jos malonaus zvilgsnio. jos ilgu melynu plauku... ir to nuostabaus pasaulio. mano shirdi vel suspaude skausmas ir skruostu nuriedejo ashara... vis galvojau kaip ji dabar be manes. jug su tokiu zemu "vitality" ji negali istverti physical mob'u ataku be heavy armored warrior priekinej linijoj... be savo geimo ir savo elfes gyvenimas man atrode toks beprasmis.. nezinojau kaip istvert iki pirmadienio, kuomet ateis pazadetasis chiuvakas...
Isijungiau Need for speed'a ir uzsizaidziau, tikedamasis bent laikinai pamirst savo skausma ir depresija. taciau netrukus Erika is neturejimo ka veikt man eme pisti prota. pradejo klausinet durnu klausimu, tipo "ar normalu ,kad mes tryse tratijames?" ir isvis ar as ja myliu ar esu "tiesiog patinas kuriam vienodai su kuo?". nu ir as tai durnei paaiskinau, kad man nevienodai su kuo. man turi but jauna, grazi, liekna ir gink dieve ne ryzos kailio spalvos. ir dar paaiskinau jai, kad normalus vyras, toks koks jis yra gamtoj, turi beigioti na lieva i na prava. jis negali nuolat pistis su viena ir ta pacia, nes tokiu atveju jis praranda savo vyriskuma ir tampa storu, plaukuotu, negraziu, skystu, silpnu, verkslenanciu ofiso shudzium, kuris savo mentalitetu tampa artimesnis bobai negu vyrui, nes pradeda veisti visokius blet vaikus ir leidzia tiems jobaniems vaikams bei zmonoms jam uzlipti ant sprando. ir tada jis tampa visiska konkrecia pamazga, leidziancia bobai is jo issidirbineti kaip tik galima, ir valanciu savo nedekingu ir beprasmiu palikuoniu vemalus ir shudus. o tai jau nebe vyras! tai konkreti gamtos klaida - gyvenimo nuvalkiota ir zmonos isdresiruota boba su kiaushiniais!! ir po desimties ar daugiau tokio shudino gyvenimo metu toks "vyras" blet, tampa eiliniu, galutinai nudroztu impotentu!!! stai prie ko priveda gamtos desniu lauzymas - prie impotencijos! visom prasmem! normalus vyras turi blet kovoti su kitais patinais, konkuruoti ir per gyvenima ispisti kuo daugiau mergu, o ne sedet su viena ir ta pacia nudrozta ir uzpisusia boba!! jis turi but pastoviai geros formos, blet, uzsikacialines, o ne storas sofoi issidrebes shudo gabalas!! ir normalaus vyro gyvenime mergu kaita yra toks pats naturalus dalykas, blet, kaip ir metu laiku kaita!! ir as nezinau koks durnius sugalvojo tokia nesamone, blet, kaip santuoka, bet tas valkata, tas nesveiko proto idiotas, kuris greiciausiai vistik buvo boba, pasmerke visa vyru gimine, karta is kartos tapti vis didesnem ir shudinesnem gamtos anomalijom!! silpnais ir skystais, bobu isdresiruotais, zhyrnais, niekingais shudziais!! taciau as paaiskinau Erikai, kad tai turi ir geraja puse - deka tokio vyru sushudinejimo pasaulyje isivyravo taika ir nebevyksta pastovus karai. taciau priduriau, kad as nesu vienas is tu anomaliju, blet. as esu tikras vyras. Erzilas blet!! bet as neketinu paleist i pasauli daugiau tokiu tikru vyru kaip as, nes man poxui.. ir tebunie pasaulyje taika, blet!
beto mano kiausai yra pernelyg gyvenimo suzaloti (nu seiptai dviracio remo, bet tai neesme..) ir vistiek net prie didziausiu noru negaleciau paleisti erzilu i pasauli. bet man poxui! nes ir tie patys vaikai, "atzalos" blet, "palikuonys" nachui yra tik beprasmis gruzas gyvenime, kuris tik stabdo tikrus vyrus ir tokiu niekam nereikalingu chuiniu geriau tiesiog neturet!
visa tai isgirdusi Erika dar pora minuciu tiesiog tylejo... po to letai atsikele nuo kreslo ir pasake "as tau padarysiu arbatos ish nervus raminanciu zoleliu" ir nuejo i virtuve. o as grizau i savojo Need for Speed'o trasa...
*******************************************************************
laukite tesinio, kuris bus artimiausiu metu!
seip jau "viena grazia vasara" epopeja originaliai buvo is 4 daliu, bet kadangi 4toji dalis buvo labai nemazas textwall'as, tai nutariau ja padalinti i dvi - 4ta ir 5ta dalis. taigi laukite finalo! paskutinioji 5toji dalis pasirodys artimiausiu metu!!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)