ogi stai netiketai emiau ir suzinojau nelauktai, jog pasirodo ne visi supranta shiame bloge skleidziamus humoro jausmus. pasirodo nekuriems mano genialus rastai esa atrodo pernelyg zhostki ir nepriimtini. negana to susilaukiau kritikos del shudinos rashybos. tai suzinojes labai pasimeciau ir ilga laika ne nezinojau ka daryt, taciau shtai visai neseniai ir nelauktai ir netiketai emiau ir suradau isheity! o isheitis yra geniali kaip kad sakoma, kad "genialumas slypi paprastume". isheitis bus tokia, kad nedarysiu nieko. nieko nekeisiu. toliau be cenzuros varysiu keiksmazodzius, toliau nevyniosiu zodzio i vata, toliau nepaisysiu jokiu padorumo ar sveiko proto ribu, nes tai yra mano blogas ir ash cia karalius. ir taip povelniu man sunku isijungti lietuviskas raides. juk turi buti internete nors viena vieta kur trolis galetu sakyti ka nori ir nieks jo nebanintu ar kitokiais budais nepistu. na ash aisku beabejo suprantu ir tuos kuriems tai visiskai nepatinka. tokiems asmenims galiu rekomenduoti tik viena draugishka patarima - susiraskit internete kazka grazaus ir malonaus, kas jums patinka ir paskaitykit/paziurekit. jug shioje vietoje esantis biolaukas tikrai neisheis i sveikata nei jums nei jusu kompiuteriui. ash ne pats cia pakankamai daznai neuzsuku, nes jug ne kasdien ir mane aplanko kliedesiai.
dar beto shiandien emiau netiketai svarstyti galimybe savo bloge pradet rashyt kazka protingo, konstruktyvaus, pozityvaus, gero ir ishmintingo. netgi galvojau ir svarsciau galimybe pradet dar viena bloga. taciau po ilgu ir nelengvu apmastymu vykusiu shiandien prie skersinio nusprendziau, kad nieko ash blet nedarysiu. nieko protingo ir pozityvaus ash nerashysiu, nes tokio gerio ir taip internete kaip prisikta ir vapsie, kad jus zinotumet koks uzsipisimas yra tuos blogus rashyt. kiek rashliavu nepabaigtu guli juodrasciuose nes pamirshau ka norejau rashyt, nes neatradau laiko atsisest ir darashyt kuomet viskas sukosi galvoje. o poto prisimink tu ten ta susapnuotos istorijos tesini... ir taip ash turiu pakankamai laisvo laiko visokiems blogams xujogams rashyt, trollinti ir ziuret zmoniu reakcijas i tai (kurios buna kartais tokios neispasakytos, o ziurek kartais netgi pritarimo susilauki), bet ar ta savo laisva laika tikrai noriu butent tam issvaistyti? deja ne... bet raz jau prisiruoshiau shiandiena, tai pirma karta savo bloge parashysiu kazka rimto - vaikai mano, turint laisvalaikio, kuris shiais laikais toks brangus, ne klaviatura reikia barabanint rashant blogus, kuriu vistiek neskaito tie kuriems jie skirti, o geriau blet nueit krosa prabegt graziu ziemos misku. balta balta kur dairais, eglutes apsnigtos, primena senus gerus laikus kuomet visa sheima susede valgydavom kuciu vakariene, o uz lango budavo kalnai sniego. visa troba budavo po sniegu, nes tais laikais dar nebuvo globalinio klimato atshylimo. prabegus krosa, prasikvepavus gaiviu shaltu oru (poto snargliai bega bet poxui) ir pamirshus apie kazdieninius vargus i kokianors pushele nabyvkes padarai, smugius, kombinacijas, kata.. ir grizes prie namu ant skersinio prisitrauki, nuo lygiagreciu atsispaudi, presa pavarai ir t.t. ir padarius toki beprasmy (kaip visi tie alkaholikai jibani pasakytu) kazdienini darba taip gerai pasijunti, tokis dziaugsmas shirdi uzlieja, toks malonumas... o poto ziurek, ir sveikata ir gera savijauta ir blet po visokias sienas gali laipioti bandydamas spranda nusisukt, o kartais prie atitinkamos nuotaikos (tais gyvenimo etapais kai agresija prota uzlieja) ir kazkam duodi i snapa jeigu matai, kad kitaip nieko nebus. va cia yra tai kuo reiketu uzsiimt visokiems blogeriams, bet jie tuo niekada neuzsiims.... bet ash labai dziaugiuosi, kad pagaliau grizau i savo iprasta gyvenimo algoritma. pradedu vel reguliariai uzsiimineti, laikas su gyvenimu nuveikt kazka prasmingo. pinigu truksta, bet dabar jauciuosi geriau nei betkada anksciau, nes nebeliko tu uzpisanciu nesibaigianciu darbo reikalu, telefonas pagaliau visai uztilo, jokiu skambuciu tiktai tie uzpisantys ishmaldos prashytojai bandantys isiulyti savo plana/televizija/interneta ir shudina telefona uz 1 lita. laiko blogui aisku liks daug daug daug maziau, bet gyvenime reikia uzsiimt tuo kas labiausiai patinka, nes pastarasis pertrumpas, kad ir lygi ishlaikyt ir geimus zaidziant atsipalaiduot prie puodelio kavos ir dar blogus blet rashyt. bet once in a while dar kanors durno as cia suredysiu (problema tik ta, kad kai rimtai pradedu uzsiiminet protas nuo durnizmu ishsivalo).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą