Turiu vieną tokią labai seną ir rimtą bėdą. Niekada apie tai su niekuo nekalbėjau, tačiau nebegaliu ilgiau to laikyti savyje. Tai yra keista, net man pačiam, tačiau maždaug paskutinius 15 metų vis sapnuoju keistą ir labai baisų sapną. Sapnuoju jį nuo neatmenamų laikų, nuo kokių 9 metų. Sapnas nuolat kartojasi. Būna, kad sapnuoju tai 4-5 kartus per savaitę, o būna, kad išvis mėnesį nesapnuoju to sapno, tačiau jis anksčiau ar vėliau nuolat pasikartoja.
Žodžiu, aš vis sapnuoju, kad mane gaudo kažkokia stora, baisi boba, kuri, pagal idėją, turi būti mano žmona. Ji labai stora ir negraži, ir aš vis bėgu ir bėgu nuo jos, o ji mane vis gaudo ir gaudo. Ir aš žinau, kad jeigu jau ji mane pagaus, tai užguls mane su visais savo kilogramais ir aš jau nebeištrūksiu. Sapnuose dažniausia lipu į medį kuo greičiau, kad tik ji manęs nepasiektų. Ji tuomet krato medį, kad aš nukrisčiau. Kartais sapnuoju, kad užšoku ant kokio nors kiosko ir tas žvėris manęs pasiekti nebegali, tačiau jis susirango šalia to kiosko ir kantriai laukia kol aš nulipsiu. Aš šaukiuosi pagalbos, tačiau praeiviai tik žiūri ir nedrįsta padėti.
Visuomet sapne nuo jos bėgdamas vis žiūriu aukštesnių vietų, kur galėčiau užšokti, nes ji parkūro sugebėjimais, žinoma, neapdovanota. Kartą sapnavau, kad įstrigau kažkokiam pastate ir ji mane ten gaudė, tai užsibarikadavau kažkokiam kambaryje be langų ir ji laužėsi į vidų ir iš nasrų jai ėjo putos ir aš laikiau durų rankeną kaip už gyvybę, o ji plėšė ta rankena ir įsivariusi su visa savo mase daužydavo duris, bandė išlaužti. Man tada tam kambaryje ėmė trūkti oro. Visuomet, kai mane vejasi sapne, ji skleidžia labai keistus ir nenusakomus garsus. Kartą sapnavau, kad ji mane vis dėlto pagavo ir užgulė su savo mase, tada ėmiau dusti, ir ne tik sapne, bet ir realybėje. Nebegalėjau įkvėpti ir tik atsibudęs iškritau iš lovos ir pradėjau giliai giliai kvėpuoti, kaip koks epilepsikas. Brolis atsibudo, nesuprato, kas su manim darosi, ir rimtai negalėjau prakvėpuoti kol neatsibudau. Jeigu laiku nebūčiau atsibudęs, būčiau miręs.
Šitie košmarai, kaip sakiau, jau gerus 15 metų tęsiasi. Nežinau, ar čia man į kokį ekstrasensą kreiptis ar į parapsichologą? Vieną kartą man kažkokia psichologė sakė, kad čia gali būti priešmirtiniai prisiminimai iš mano praeito gyvenimo ir kad įprasta psichoterapija ir hipnozė man padėti negali. Po vieno šios savaitės sapno apskritai bijau eiti miegoti.
Žodžiu, aš vis sapnuoju, kad mane gaudo kažkokia stora, baisi boba, kuri, pagal idėją, turi būti mano žmona. Ji labai stora ir negraži, ir aš vis bėgu ir bėgu nuo jos, o ji mane vis gaudo ir gaudo. Ir aš žinau, kad jeigu jau ji mane pagaus, tai užguls mane su visais savo kilogramais ir aš jau nebeištrūksiu. Sapnuose dažniausia lipu į medį kuo greičiau, kad tik ji manęs nepasiektų. Ji tuomet krato medį, kad aš nukrisčiau. Kartais sapnuoju, kad užšoku ant kokio nors kiosko ir tas žvėris manęs pasiekti nebegali, tačiau jis susirango šalia to kiosko ir kantriai laukia kol aš nulipsiu. Aš šaukiuosi pagalbos, tačiau praeiviai tik žiūri ir nedrįsta padėti.
Visuomet sapne nuo jos bėgdamas vis žiūriu aukštesnių vietų, kur galėčiau užšokti, nes ji parkūro sugebėjimais, žinoma, neapdovanota. Kartą sapnavau, kad įstrigau kažkokiam pastate ir ji mane ten gaudė, tai užsibarikadavau kažkokiam kambaryje be langų ir ji laužėsi į vidų ir iš nasrų jai ėjo putos ir aš laikiau durų rankeną kaip už gyvybę, o ji plėšė ta rankena ir įsivariusi su visa savo mase daužydavo duris, bandė išlaužti. Man tada tam kambaryje ėmė trūkti oro. Visuomet, kai mane vejasi sapne, ji skleidžia labai keistus ir nenusakomus garsus. Kartą sapnavau, kad ji mane vis dėlto pagavo ir užgulė su savo mase, tada ėmiau dusti, ir ne tik sapne, bet ir realybėje. Nebegalėjau įkvėpti ir tik atsibudęs iškritau iš lovos ir pradėjau giliai giliai kvėpuoti, kaip koks epilepsikas. Brolis atsibudo, nesuprato, kas su manim darosi, ir rimtai negalėjau prakvėpuoti kol neatsibudau. Jeigu laiku nebūčiau atsibudęs, būčiau miręs.
Šitie košmarai, kaip sakiau, jau gerus 15 metų tęsiasi. Nežinau, ar čia man į kokį ekstrasensą kreiptis ar į parapsichologą? Vieną kartą man kažkokia psichologė sakė, kad čia gali būti priešmirtiniai prisiminimai iš mano praeito gyvenimo ir kad įprasta psichoterapija ir hipnozė man padėti negali. Po vieno šios savaitės sapno apskritai bijau eiti miegoti.
***********************************************************
didelis ačiū 'Svajokliui' už sulietuvinima!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą