kazkokio velnio prisikvieciau

rashau vel su reikalu, ir sikart gana rimtu.. matot taip kazkaip netiketai netycia staiga gavosi, kad prisidariau problemu. prisizaidziau

ir prisizaidziau ne su kuo kitu kaip su anuo pasauliu kazkokio velnio netiketai prisikvieciau...

o prasidejo viskas praeita savaitgali, kuomet buvau draugo gimtadienyje. ir jis gavo dovanu kazkokia tai ten lenta, tipo kazkokiems burimams, pokalbiams su dvasiom, something like that.. nu ir mes ta vakara zaidem su ta lenta. ir ten tokia kaip strielke buvo ir visokios raides ir ten tipo ka paklausi tai ta strielke is raidziu sudeda atsakymus ir pan. bet ten istikruju mano draugas stumde ta strielke ir nesamones visokias atsakinejo nu zodziu. kai vakarelis baigesi issiskirstem namo. nu parejau namo toks visas svyruodamas nes ble gerem ir smigau is karto i lova ir ne pats nepastebejau kai uzmigau. nu ir ta nakty as netiketai susapnavau kazkoki keista sapna. sapnavau, kad as ten vaikstau po kazkokiustai pragarus ir ten visoki numireliai lazina ir mane vel pradejo gaudyt ta stora sapnu boba! nu as kai dejau nuo jos begt, ir staigiai begdamas uzsokau ant tokiu kopeciu ir emiau lipt kuo auksciau ir uzlipau ant kazkokio keisto raudono debesies. dar pasiziurejau ar nesiveja,bet pasirodo ji irgi lipo tom kopeciom, taciau pavargo lipt, nes buvo labai aukstai ir nuleke zemyn nahui k ciortu. nu ir as jau stoviu an to debesies, zvengiu ir tik staiga prie manes atjoja toks kazkoks keistas raudonas ciuvakas, kuriam vietoi akiu buvo tamsios juodos skyles ir jam nosis buvo nupjauta, bei nurautas apatinis zandikaulis, atrode tarsi negyvas ir jau papuves. negana to jis sedejo an kazkokio raudono, didelio, gaidisko arklio. ir jis man pasake, kad nezaisciau su pragaro jegom nes bus pyzda. dar pagalvojau tuomet "aina nahui, kas per xui?!!" ir tuomet as netiketai nubudau. nu, atsigavau po tokio kosmaro ir nulekiau i darba. po darbo grizes vel susitikau su tuo draugu, kurio gimtadieni sventem ir as jam papasakojau apie ta sapna. ir tada jis man pasake, kad ir jis sapnavo ta pati raudona ciuvaka su nurautu apatiniu zandikauliu, kuris jojo ant raudono, didelio, gaidisko arklio. mes abu tuomet labai issigandom ir nuvarem prie garazu, apipylem ta burimu lenta benzinu (susimetem ant benzo. vizdelto dabar tai brangus malonumas.) ir sudeginom ta lenta. ir tada eidami namo sutikom kita draugeli, kuris padovanojo mano draugeliui ta burimu lenta ir su kuriuo ta penktadienio vakara zaidem su dvasiom ir mes jam papasakojom apie ta sapna ir ,kad sudeginom ta lenta ir jis mums pasake ,kad mes durniai ,kad sudeginom ta lenta, nes esa jos deginti negalima, nes galima uzsitraukt kazkoki prakeikima, o ji uzsitraukus paprastai buna pyzda! nu bet as buvau pavarges ir pasakiau "ai baikit jus shuda malt, tai tik prietarai ir sutapimas del to sapno, nieko cia nera ir nebus". nu ir kita nakty as vel sapnuoju kazkokius ten pragarus ir vel atjoja tas raudonas ciuvakas su nurautu apatiniu zandikauliu ir jis vel jojo ant raudono, didelio, gaidisko arklio ir jis pradejo begti i mane ir as pradejau begti nuo jo ir kai jis jau mane buvo beveik pasivijes as atsibudau. ir tuomet, atsibudes, pramerkes akis, as pamaciau savo kambaryje, priesais save stovinty ta paty raudona ciuvaka su nurautu apatiniu zandikauliu, kuris sedejo ant raudono, didelio, gaidisko arklio!!! sukaustytas baimes prasitryniau akis, tikedamasis, kad man visdar sapnuojasi... tada tas raudonas ciuvakas su nurautu apatiniu zandikauliu, kuris sedejo ant raudono, didelio, gaidisko arklio parode i mane pirstu ir zemu, baisiu, velnisku balsu tare - "pyzda tau!" ir isnyko! ir nuo to laiko mano namuose dedasi neispasakyta velniava! duzta lakstes, skraido laikrodziai ir paveikslai, stalciai ir spintos atsidarineja ir uzsidarineja patys, is toleto nuolat sklinda keisti garsai ir balsai ir svarbiausia po namus jodineja ir vaidenasi tas raudonas ciuvakas su nurautu apatiniu zandikauliu and raudono didelio gaidisko arklio!! nebezinau ka daryti. paskambinau vietiniam egzorcistui, papasakojau, tai sake neapsiims aiskintis su tuo raudonu ciuvaku su nurautu apatiniu zandikauliu ant raudono didelio gaidisko arklio, nes tai esa pernelyg pavojingos pragaro jegos prie kuriu prisilietus dazniausiai buna pyzda. tai vat ir nezinau ka man daba daryt