2012 m. liepos 20 d., penktadienis

du ant vieno

prisimeniau viena toke istorije, kuria pamaniau bus idomu parasyti ce.

tai nutiko kazkur mazdaug 20008 metais, kuomet dar nedirbau "UAB protpisoj". senei ce buvo senei. buva vasara. tais laikais da dirbau stroikese, an grindinio trinkeliu ir bordiuru pisausi, uzsipisdavau ale gaudavau gera nagruzke, net kacelintis perdaug stanginei nereikejo, o ir jegu nebuvo, bo tokiam liesam internauscikui trolliui kaip as toks darbas nebuvo lengvas joptararai. taceu pagrindine problema buvo tame, kad tais laikais da zaidzeu toki viena mmorpg zaidima ir del jo nemiegodavau naktimis. nes reikejo levelintis. nu ir miegodavau tais laikais po 3-4 valandas per para nu ir jegu uztai nebuvo. taciau viena grazu vasaros savaitgali as su savo jaunesniuojum broliu nusprendem isvaziuoti 'pakatatsa', nu to iest pasivazinet. taceu as tais laikas da toyotos savo neturejau nusipirkes, tad vazinetis islekem dviraciais. o ka, visai nexujova dviraciu prasivaziuot. nu ir vazinejames, mes su broliu po kazkokius blet kiemus ir tik staiga matau, kat kazkokitai ten pacanai zaidzia kasi pas save kieme. ir poto pamaciau, kad tai visai ne pacanai, o vienas toks 30-40 metu dede, kuris man kazkada sake ,kad man bus pyzda, nes tarp musu buvo ivykes konfliktas. nu ir dar tas dede buvo gan zemas ir gan storas ir seip toks senas nudrocintas bibys taip sakant, aciprasant. ir jis ten zaide ta kasi vienas an vieno su savo kazkokiu ten biski is paziuros jaunesniu (~30 m.) ir aukstesniu, nezhyrnu draugu, kurio iki tol nebuvau mates. nu ir ble, pamate mes su broliu ta dieda, zaidzianti krepsini su sava draugu, kuomet tas zhyrnas loxas bande i kasi 'idet' ir musu akyse sufailino (t.y. pasishiko ir neidejo, net iki lanko nedasoko), tai mes toki vaizda pamate kai dejom zvengt! ir jis staiga pamate ,kad mes is jo zvengem, taciau nedryso nieko mums sakyti. tuomet kiek toliau pavaziavus man bevaziuojant staiga netiketai sprogo dviracio padanga! tai buvo likimo pirstas! aisku as tada uzpykau, galvoju, kokio xujo sprogo padanga! nu ir mes su broliu buvom priversti apsisukti ir grizti namo. grizdami namo mudu du vel vaziavom (nu as tai tik variausi dvirati prie saves, o brolis vaziavo) pro ta "krepsininka" blet. ir mes vel ziurom i "krepsininka", kad jis sufailintu, o tas "krepsininkas", blet, storas zhyrnucha jobanas, man staiga tik sako "piskit is ce gaidziai, pyderai!". "achujiec!" pagalvojau as tuomet, ir nepadoru gesta jam parodziau - faka. ir nupyzdinau savais keliais. poto, pyzdinant man savais keliais, pradejau galvoti apie tai ir pasijutau giliai izeistas. mano ego liko nubrozdintas. pradejau mastyt, kad ar tai dabar kazkoks zhyrnas bybys, man ce aiskins kur man pyzdint ir pyderu vadins?! ir taip uzejo man nenumaldomas noras jam suknezinti veida is sava kieta grazaus kumscio. ir kuo toliau ejau link namu tuo man vis labiau norejosi apsisukt, sugrizt ir duot pyzdy. bent jau pabandyt, nes vizdelto jie tai buvo dviese, o mano brolis dar tebuvo nepilnametis pacanas, kurio i mustynes ivelti nenoreciau pries du suaugusius patinus. nu ir blet buvo baisu ka jie dviese mane supyzdins. taciau butthurtas padare savo.. grizes namo is sandelio pasijemiau.. kita dvirati! ir su broliu nusprendem pratesti sava pasivazinejima! ir nubrozdintas ego, bei nenumaldomas butthurtas (angliskai "siknos skausmas") mane vede butent i ta kiema kuriame tie du loxai zaide kasi. as tik tikejausi kad jie visdar zaidzia kasi. nors vaziuojant pas juos tai buvo baisu, vis galvojau, kad 'o jei pizdy gausiu, kaip tada?'. bet tariau sau kad as kovotojas ir drasiai pasitinku gyvenimo izbandymus ir kad jie tik lochai, o as nivjibienas ir galiu jiems duot pyzdy ir man pohui ka jie dviese. nu ir privaziaves prie to kiemo, kur tie du durniai visdar zaide kasi as pro juos demonstratyviai vaziuoju su dviraciu, neskubedamas. ir tie durniai man reke "ka tu fakus rodai! e! ty cio ble!", o as jiems sakau "o ka tas zhyrnas man pyzdyt?!" ir jie dar man ten kazkatai reke, bet as tuomet supratau, kad apsizodzevimai musu niekur nenuves, todel sustojau, paguldziau dviraty shalikeleje ir pasakiau jiems "davai ateikit ce nahui!". ir jie dar taip is pradziu tarsi nudziugo, kad "o davai blet!" nu ir as stoviu ir laukiu kol tie gaidziai prie manes prieis (mano brolis irgi sustojo ziuret, ciuju iskart nesuprato wtf, bet aciu dievui nelindo i konflikta, nes jis zinojo ,kad as esu superboicas ir ,kad man pagelbos nereike), ir buvo blet kazkaip baisu. ir as tik ziuriu, ka jie eina ne kartu, o storas kazkaip biski atsilieka, per kokius 5 metrus, taip pasyvei eina link manes, ciuju biski pershiko zhyrnucha, gal suabejojo savo jegomis. ir as tada pagalvojau, kad ce yra labai gerai, kad tas atsilieka! kol jis su savo zhyra iveiks tuos 5 metrus (5 sekundes) as per ta laika atpyzdinsiu ta pirma dalbajoba! ir tas pyrmas dalbajobas ejo link manes labai nesisaugodamas, ciuju jis norejo dar bazaro pries kova, kaip zinot, buna kartais ,kad snuki arti prikisha ir pyzdielina, bando paimt ant stracho, o gal jis tiesiog norejo su manimi, pacanu, pakalbet. bet tik pajutes kad jis mano rankos distancijoj be jokiu kalbu ir be jokiu "obiesnieniju" ar "razborkiu" pisau jam baskon is desines. prilipo ir jo snukis nusoko. tada pakele ejusios dvi jobanos moterys su vezimeliais, kuriuose vezesi savo mazus snargletus jobanus vaikus, paniekinanciai sushuko musu adresu "o vyrai... iskarto mustis!", bet as tas duras ignoruodamas, sokau ant to pirmo dalbajobo, kol antras dalbajobas nepriejo. ir jau norejau jam pist gerai i sona, bet tas bybys isejo is distancijos (isvis, vien traukesi loxas, o as seip priprates kai mane puola) ir blet nespejau net apsidairyt kaip antras zhyrnas dalbajobas prie manes priselino. taciau tas antras zhyrnas dalbajobas prie manes priselines, uzuot man pises, atsistojo salia savo draugo ir pradejo ziureti i mane. tipo "va as moralinis suportas!". tada as taip staigiai kaip tik galejau, spyriau i kiausinius tam pirmam loxui, bet nepataikiau. ir jis atsilygino man tuo paciu, bet irgi nepataike. ir tada tie du dalbajobai sustoje vienas salia kito tik stovejo ir ziurejo i mane. nu, o as, savo ruoztu, stoikej stovedamas ziurejau i juos. nu ir tie durniai tiesiog ziopsojo i mane kokias 3-5 sekundes! supratau, kad ilgiau tai testis nebegali ir jeigu tie gaidziai neatakuoja, pats turejau imtis veiksmu. ir paejes sonu link to storo perpisau jam i aki gera, zostka banke, net visa baska atsoko atgal :D ,tada tas kitas bybys pabande man spyrt is kojos, bet as jo smugi nuemiau su gedan barai ir kontratakavau zhyrnuchai is desines, taciau tas bybys, gaves i snuki, ciuju momentaliai gintis ismoko ir uzsidenge, ir as jam pataikiau i rankas, taciau banke nuo jo ranku nuslydo ir maloniai pravaziavo krumpliais jam per snuki, nors tai jau nebuvo ta pati gera banke. tada as pradejau trauktis nuo ju, mastydamas strategija, kaip cia juos po viena paimt, nes nesinorejo papult i ju smugiu epicentra. nors zhyrnucha jau buvo pretty much demoralizuotas, tas lieknesnis ir aukstesnis pyderas, kuris maziau gavo, dar aiskiai norejo i snuki. bet tuomet man nuo ju besitraukiant, zhyrnucha paluzo ir tare "e ty, "takoi i takoi" (kreipesi i drauga vardu, kurio as neprisimenu), davai idiom, niechui nam s nim nachinatsa, my tut dvajom ievo do balnycy atpyzdim i patom ieshchio pridiotsa atviechiat'..." ir apsisukes (o gal reiketu sakyti 'apsishikes') zhyrnucha patrauke atgal i savo kiema. tada tas kitas bybys dar bande ji ikalbet pasilikti ir kautis kaip vyra, nes jis dar norejo mustis, taciau vienas tai daryti bijojo, tachiau zhyrnucha buvo galutinai demoralizuotas ir daugiau mano kuloku paragauti nebenorejo (jis jug gavo daugiau ir geresniu bankiu, nes i zhyrna nejudanty pidera daug lengviau pataikyt negu i ta ilga. lengvas taikinys buvo storas :D). na ir tada tas liesas bibys atsistojes prie manes saugiu atstumu (per ~2 metrus) ,kad mano bankes jo vdrug nepasiektu, pradejo aiskintis "o kas? o kaip? o uz ka? ir kas pyrmas pradejo?" ir t.t. nu ir dar pastaugem viens an kito ir issiejom savais keliais. nu i daba po tiek metu man visada malonu einant arba vaziuojant pro ta kiema prisiminti visa ta konflikta, kurio metu nei vienos bankes i savo vartus negavau, o tie du loxai ziauriai pasishiko,kad dviese gavo pizdy nuo vieno lieso pacano. ciuju dabar susitike gerdami alu jie niekada apie sita iviki nekalba ir nusiduoda, kad nieko panashaus neivyko, ciuju, TROLOLOLOLOLOLOLOLOL!!!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą