laime-tragedija (tesinys)

DEMESIO tai yra pasakojimo "laime-tragedija" tesinys. primygtinai rekomenduoju pradeti skaityt nuo pirmosios pasakojimo dalies.
******************************************


Janė išgirdo skambutį į duris. Atidarė. Tarpdurį stovėjo Jurga su vaiku ant rankų.
- Mama...
- Nu ką, parėjai?
- Priimsi?
- Tai ką? Išvarė?
- ...
- Sakiau, kad taip bus!
- ...
- Sakiau, daryk abortą, tai "ne, ne", dabar ką?! sėdėsi man ant sprando su vaiku?!
- Nesėdėsiu. Dirbsiu...
- Ir kur tave tokia priims? Be išsilavinimo, be nieko...
Jurgai pradėjo tekėt ašaros. Tai pamačiusi Janė nusileido ir pakvietė dukrą vidun....

Visą naktį Jurga nemiegojo. Jos galvoje sukosi baisiausios mintys: "Reikia juo kaip nors atsikratyt... Kaip nors..."

Anksti ryte ji pasiėmė vaiką, nuėjo į malkinę, pasiėmė kirvį ir... nukirto pastarajam galvą kaip gaidžiui....!!!
Tačiau tą sekundę aptemo dangus prasidėjo paranormalūs ir visiškai nepaaiškinami reiškiniai. Už nugaros ji pajuto Tomą. Ji atsisuko... Tomas buvo įniršęs... Jis įjungė savo šviesos kardą ir pradėjo artintis prie Jurgos. Jurga pasakė:
- Stok! Dar bent žingsnis ir aš tave sunaikinsiu!
Su tais žodžiais ji irgi išsitraukė savo raudoną kaip laigrek'o akį lightsaber'į...
- Tu smigai į tamsą, Tomai!
- Tamsą? Kokią tamsą? Jurga, ar tik ne tu buvai ta, kuri nupiso mūsų mažąjam Mantukui galvą?? Aš čia tipo keršiju, che che che.... Tipo aš geras, tu blogas, che che...
- Tai buvo neišvengiama! Jei jis būtų likęs gyvas, jis išprovokuotų siaubingą Jėgos disbalansą, o tada visai galaktikai grėstų sunaikinimas!!!
- Blemba, Jurga, bet kurgi visas dramatizmas? Argi neturėjai laužytis, kad tipo "va, čia mano vaikas, aš negaliu jo nužudyti ir pan."
- Šaltas protas Džedajui turi būti aukščiau emocijų!!!
- Tai aš suprantu. Bet taip neįdomu...
- Gana kalbų! Dabar tu mano priešas! Jei nori man kažką pasakyti kalbėk kardu!
Ir prasidėjo intensyvi kova... jei tik tai ką jie ten darė galima pavadinti kova... Tik staiga, per neatsargumą, Jurga nukirto Tomui ranką. Prasidėjo intensyvus arterinis kraujavimas. Tomas susiėmė už žaizdos, šypsena jo veide netikėtai išnyko, jį akimirksniu ištiko skausminis bei emocinis šokas, kuris pasireiškė seilėmis ir traukuliais. Jurga, pagaliau atsipeikėjo:
- O didžioji Jėga! ką aš padariau!? Tomai, Tomai, laikykis!
- Jurga, tavo tėvas, jis.... [Tomas apsivėmė, todėl negalėjo baigti sakinio]
- Ne, Tomai, nešnekėk, dabar reikia...
- Jurga, tavo tėvas buvo Ranijus Dreikas, mandalorų karų dydvyris...
- Tomai, tu kliedi, Ranius Dreikas žuvo prieš 749 metus, tai vyko dar senojoj respublikoj...
- A...
- Nešnekėk! Tave reikia sutvarstyti ir vežti į polikliniką!
- Ne Jurga, man jau per vėlu, kol mes čia nusišnekinėjom man jau ištekėjo visas kraujas... Arterinis kraujavimas tau ne juokas...
- Bet...
- Ne Jurga... čia... čia ne filmas... ir ne anime... čia kažkoks kei... keistas... fanfic'as... kaž... koks... ka... ž.. ko... ko.. ks.. be.. ry... šio....
Po tų žodžių Tomas užgeso...

**************************************
autorius - "Niekshas" (niekshaitis karalaitis)


WARNING: darbas saugomas autoriniu teisiu, publikuoti leidziama tik su autoriaus ("niekshas") leidimu.