parasysiu jums savo istorija. tiesiog norejau
kazkur pasipasakoti.
kai buvau dar jaunas ir durnas, man tada buvo vos 17 metu turejau slapta romana su 19 metu mergina. ir ta mergina buvo ne kas kita kaip mano vyresnioji sesuo. tevai retai budavo namuose, turejom (per)daug laisvo laiko ir viena karta "pazaidem". ir patiko. ir pradejom duotis. zinojom, kad negalima, bet as jai nuolat 'gydydavau galva', kad viskas bus ok, niekas nesuzinos ir pan. nes visdelto grazesniu mergu uz ja tuometu beveik nesutikdavau (na, mano sesute buvo visu bernu svajone mokykloje ;)) ir man istikruju buvo vienodai, kad ji mano sesuo, ji visada mane trauke kazkodeltai. na, aisku, mes tai nuo visu slepem, ipac nuo tevu, bet beveik kiekviena naktele ateidavau i jos kambari ir 'duodavomes' kaip dideli. tai tesesi pora metu, ir po to ji kazkaip uzsiparino, kad atseit "blogai darom, taip negalima" ir pan. ir man jau nepavykdavo jos uzparint, kad viskas ok. ir ji nebesiduodavo su manim, nors as ja mylejau :( o tada suzinojau atsitiktinai, kad ji susirado berna. kazka kita. tai buvo labai sunkus mano gyvenimo periodas, buvau piktas ant jos, nebesikalbejau, taciau kankinausi nes ja labai mylejau. net galvojau apie savizudybe. dar po keliu metu ji istekejo uz to savo berno. tada isvis, net nebuvau ju vestuvese, buvo labai sunku.. tuo metu, dirbdamas norvegijoj buvau issinuomojes maza buta ir tada gyvenimas mane suvede su kita mano amziaus mergina. na turejom romaneli, bet as jos realiai nemylejau, tik siaip su ja daviausi. ji buvo faina, bet mano sirdis priklause mano seseriai. po to pradejau su ja gyventi tame mazam bute. po to ji sugalvojo ir pasiule apsizenyti. ir as sutikau uz jos teketi, bet ne todel kad ja mylejau, o tikedamasis sukelti pavyda savo sesutei, kad ji pasijustu taip kaip priverte jaustis mane. bet per vestuves ji mane tik pasveikino, atrode laiminga del manes, kitaip sakant neatrode, kad ji dar jaute man kazka is tu laiku. veliau su ja apie tai kalbejomes, ji sake, kad musu meile buvo klaida ir ,kad tai jau praeitis :( sake kad turim gyvent savo gyvenimus ir pamirsti visa ta insesta (ji taip pavadino musu meile..). na ir gyvenau toliau santuokoj su nemylima moterim, nuolat galvodamas apie savo seseri ir kankindamasis. bet stai visai neseniai, per jos 26 gimtadieni, kuri sventem tevu namuose ir jos vyro nebuvo, nes jis tuo metu dirbo airijoj, mes visi sventem, gerem, ir kai visi draugai issiskirste namo, o tevai nuejo miegot as su ja likom tik dviese. ir vel uzejo kalba apie tai (apie ta "klaida"). paklausiau ar ji mane isvis mylejo, ir ji sake ,kad mylejo ir paklausiau ar ji dar man kanors jaucia ir ji sake, kad mane tebemyli ,bet tik kaip broli ir as prisipazinau, kad ja tebemyliu. na tada ji vel ten man pradejo savo pasakas sekt ,kad taip negalima, buvom esa jauni ir durni, o dabar esam vede ir t.t. ir sake ,kad reikia viska pagaliau pamirst. na ir turbut nuo to alkoholio besikalbedami taip ir uzmigom kartu, jos lovoi, kaip senais gerais laikais. na bet jug as nebuciau as jei nepasinaudociau proga. kaip tais senais gerais 'durnais' laikais as ja sujaudinau (zinojau kaip tai padaryt geriau ir uz jos vyra) ir deka alkoholio ji buvo nieko pries manimi pasimegauti ;) kaip ir as pasimegavau ja uz visus tuos prarastus metus! vyko neispasakyta trachajobstva, skystimai taskesi na lieva i na prava, ant sienu ir ant lubu!
ir deja kita ryta ji nebuvo delto laiminga :( ji labai uzpyko ant manes, trenke man is delno ir pasake, kad as durnius ir ,kad eiciau nahui. ir nuo to laiko ji su manimi nebesikalba, net nepaskambina. as jei siunciau esamesus, kad labai atsiprasau, bet ji nieko neatrase. ir i skambucius neatsiliepia :( ar as ja praradau amziams? :( nezinau ka daryti toliau...
stai tokia mano nelaiminga meiles istorija :(
kai buvau dar jaunas ir durnas, man tada buvo vos 17 metu turejau slapta romana su 19 metu mergina. ir ta mergina buvo ne kas kita kaip mano vyresnioji sesuo. tevai retai budavo namuose, turejom (per)daug laisvo laiko ir viena karta "pazaidem". ir patiko. ir pradejom duotis. zinojom, kad negalima, bet as jai nuolat 'gydydavau galva', kad viskas bus ok, niekas nesuzinos ir pan. nes visdelto grazesniu mergu uz ja tuometu beveik nesutikdavau (na, mano sesute buvo visu bernu svajone mokykloje ;)) ir man istikruju buvo vienodai, kad ji mano sesuo, ji visada mane trauke kazkodeltai. na, aisku, mes tai nuo visu slepem, ipac nuo tevu, bet beveik kiekviena naktele ateidavau i jos kambari ir 'duodavomes' kaip dideli. tai tesesi pora metu, ir po to ji kazkaip uzsiparino, kad atseit "blogai darom, taip negalima" ir pan. ir man jau nepavykdavo jos uzparint, kad viskas ok. ir ji nebesiduodavo su manim, nors as ja mylejau :( o tada suzinojau atsitiktinai, kad ji susirado berna. kazka kita. tai buvo labai sunkus mano gyvenimo periodas, buvau piktas ant jos, nebesikalbejau, taciau kankinausi nes ja labai mylejau. net galvojau apie savizudybe. dar po keliu metu ji istekejo uz to savo berno. tada isvis, net nebuvau ju vestuvese, buvo labai sunku.. tuo metu, dirbdamas norvegijoj buvau issinuomojes maza buta ir tada gyvenimas mane suvede su kita mano amziaus mergina. na turejom romaneli, bet as jos realiai nemylejau, tik siaip su ja daviausi. ji buvo faina, bet mano sirdis priklause mano seseriai. po to pradejau su ja gyventi tame mazam bute. po to ji sugalvojo ir pasiule apsizenyti. ir as sutikau uz jos teketi, bet ne todel kad ja mylejau, o tikedamasis sukelti pavyda savo sesutei, kad ji pasijustu taip kaip priverte jaustis mane. bet per vestuves ji mane tik pasveikino, atrode laiminga del manes, kitaip sakant neatrode, kad ji dar jaute man kazka is tu laiku. veliau su ja apie tai kalbejomes, ji sake, kad musu meile buvo klaida ir ,kad tai jau praeitis :( sake kad turim gyvent savo gyvenimus ir pamirsti visa ta insesta (ji taip pavadino musu meile..). na ir gyvenau toliau santuokoj su nemylima moterim, nuolat galvodamas apie savo seseri ir kankindamasis. bet stai visai neseniai, per jos 26 gimtadieni, kuri sventem tevu namuose ir jos vyro nebuvo, nes jis tuo metu dirbo airijoj, mes visi sventem, gerem, ir kai visi draugai issiskirste namo, o tevai nuejo miegot as su ja likom tik dviese. ir vel uzejo kalba apie tai (apie ta "klaida"). paklausiau ar ji mane isvis mylejo, ir ji sake ,kad mylejo ir paklausiau ar ji dar man kanors jaucia ir ji sake, kad mane tebemyli ,bet tik kaip broli ir as prisipazinau, kad ja tebemyliu. na tada ji vel ten man pradejo savo pasakas sekt ,kad taip negalima, buvom esa jauni ir durni, o dabar esam vede ir t.t. ir sake ,kad reikia viska pagaliau pamirst. na ir turbut nuo to alkoholio besikalbedami taip ir uzmigom kartu, jos lovoi, kaip senais gerais laikais. na bet jug as nebuciau as jei nepasinaudociau proga. kaip tais senais gerais 'durnais' laikais as ja sujaudinau (zinojau kaip tai padaryt geriau ir uz jos vyra) ir deka alkoholio ji buvo nieko pries manimi pasimegauti ;) kaip ir as pasimegavau ja uz visus tuos prarastus metus! vyko neispasakyta trachajobstva, skystimai taskesi na lieva i na prava, ant sienu ir ant lubu!
ir deja kita ryta ji nebuvo delto laiminga :( ji labai uzpyko ant manes, trenke man is delno ir pasake, kad as durnius ir ,kad eiciau nahui. ir nuo to laiko ji su manimi nebesikalba, net nepaskambina. as jei siunciau esamesus, kad labai atsiprasau, bet ji nieko neatrase. ir i skambucius neatsiliepia :( ar as ja praradau amziams? :( nezinau ka daryti toliau...
stai tokia mano nelaiminga meiles istorija :(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą